Kaimynystės prieskoniai

Restoranas, kurį jau senokai buvau nusižiūrėjęs recenzuoti, yra egzotiškoje Totorių gatvėje, vedančioje svarbiausių sostinės ir Lietuvos rūmų link. Daugelyje pasaulio miestų prezidentūros bei karo reikalų ministerijos būtų ne tokioje įdomioje aplinkoje, apsuptoje plačių bulvarų, apeinamoje turistų tuntams. Vilniaus ypatybė – tai pietrytietiški valdžios blizgesio ir vos pridengto skurdo zonos kontrastai. Ant tokios kaimynystės slenksčio stovi „Totorino“ – ne totoriškas restoranas, kurį visai sąmoningai nusprendžiau aplankyti darbo vidurdienį.

Jei ne grybai

Kas prisimins populiarią lietuvių užstalės dainelę, tas tikriausiai įvertins mano juokus: vasaros sausrų nukamuotoje Ratnyčios pakrantėje šiemet beveik nėra grybų ir uogų, bet dzūkų mergos nelaksto nuogos. Gražiai aprengtos tautinio stiliaus sukniomis, jos linksmai aptarnavo du nuobodžiaujančius Vilniaus vyrus, nusprendusius atgyti Druskininkų apylinkėse.