Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, lapkričio 21 d.


Komentarai
Be garso
Viskas klostėsi taip, kaip privalo klostytis bobų vasaros šeštadienį.
Komentarai
Toliau nuo kranto
Nepagalvokit, kad vėlyvas amžius taip trinktelėjo, jog gero valgio reporteris išplaukė į jūrą žuvų. Pamatysit – priešingai. Seni draugai Vašingtone iki šiolei primena senus juokus. Galiu pakartoti vieną patarimą, kur reikia rinktis gyvenamąją vietą Amerikos sostinėje: kuo toliau nuo Vašingtono... ir tada tą atstumą padauginti iš dviejų. Rusijoje ir rusų kultūros šalyse, kur sostinė yra vienintelė gyventi verta vieta, šie juokai nesuprantami.
Kultūra
„Žvejo pirkia“
Perskaitęs reportažo pavadinimą skaitytojo vietoje kaipmat pasukčiau skonio vaizduotę į žalias ir svaiginančias marių upių pakrantes, kurių peizažas, vandenų vėjas, už horizonto tolių pustantis vasaros ilgesį, įveikia laiką ir gundo ramiai smaguriauti žuviene ar kokiu tradicinės lietuviškos virtuvės papuošalu – sūdyto žiobrio kąsneliu su marinuotais svogūnėliais ir paprasčiausiai virtomis bulvėmis. Kadaise vienoje Kintų užeigoje toks neišdildomas skonis įsirašė mano įnoringo gomurio atmintyje. Kas geresnio gali nutikti Lietuvoje?
Kultūra
Nemuno srovės
Lietuvos šimtmečiui artinantis, o ir mums kartu su juo senstant, stiprėja sentimentai Kaunui. Vieni randa moderną, kiti – tvarkos siekius, treti – užeigas. O brandesnio skonio vyrai – Nemuno gatvę. Juokauju, nes daugelis yra skaitę apie arti upės uosto išsidriekusį raudonųjų žibintų kvartalą prieš Antrąjį pasaulinį karą. Vėliau visą pusamžį čia raudonos spalvos buvo nebent retų milicininkų nosys. Dabar itin sofistikuotas restoranas „Numan“ daro rizikingą žingsnį į apleistą erdvę didžiosios upės pavadinimu.
Namie ir svečiuose
Pelenų diena „Nüman“ restorane
Šiuo atveju pavadinimas jokiu būdu nėra nuoroda į pasninką ar askezę. Atvirkščiai – tai keturių patiekalų degustacijos naujame Kauno restorane „Nüman“ apibendrinimas, palydėtas pietautojų aikčiojimų ir juoko.
Kultūra
Kaimynystės prieskoniai
Restoranas, kurį jau senokai buvau nusižiūrėjęs recenzuoti, yra egzotiškoje Totorių gatvėje, vedančioje svarbiausių sostinės ir Lietuvos rūmų link. Daugelyje pasaulio miestų prezidentūros bei karo reikalų ministerijos būtų ne tokioje įdomioje aplinkoje, apsuptoje plačių bulvarų, apeinamoje turistų tuntams. Vilniaus ypatybė – tai pietrytietiški valdžios blizgesio ir vos pridengto skurdo zonos kontrastai. Ant tokios kaimynystės slenksčio stovi „Totorino“ – ne totoriškas restoranas, kurį visai sąmoningai nusprendžiau aplankyti darbo vidurdienį.
Kultūra
Dukart du: aritmetika restorane
„Kai forma pralenkia turinį, gero nelauk“, – tariau užstalės bendrininkams, per vėlai supratęs žodžių banalybę. Pro didelius restorano „Meat“ langus dairiausi kiek padrikai.
Kultūra
Pietūs Rytuose
Geriausias būdas pažinti tolimus kraštus – tai smaguriauti netolimos kaimynystės etniniuose restoranuose.
Namie ir svečiuose
Pakantumo porcijos
Politikas, diplomatas Arūnas Gelūnas su žurnaliste Ieva Rekštyte-Matuliauske sutaria susitikti netoli Kauno pilies, modernios sezoninės virtuvės restorane „Ieti“. Sumanymas išragauti meniu patiria fiasko, tačiau pietus išgelbėja diplomatija ir pozityvumas.
Namie ir svečiuose
Muziejaus kvartalo karis
Meno pasaulyje valgymą apie ketvirtą valandą popiet laisvai galima pavadinti pietumis. Tad sakykime, kad į modernų indišką restoraną „Gaspar’s“ vizualiųjų
Kultūra
Jei ne grybai
Kas prisimins populiarią lietuvių užstalės dainelę, tas tikriausiai įvertins mano juokus: vasaros sausrų nukamuotoje Ratnyčios pakrantėje šiemet beveik nėra grybų ir uogų, bet dzūkų mergos nelaksto nuogos. Gražiai aprengtos tautinio stiliaus sukniomis, jos linksmai aptarnavo du nuobodžiaujančius Vilniaus vyrus, nusprendusius atgyti Druskininkų apylinkėse.
Kultūra
Miško gražuolė iš šiaurės
Gerina regėjimą, padeda lieknėti ir stabdo senėjimą. Tokias bruknių galias vardija mokslininkai. Svarbiausia, šios uogos – dar ir labai skanios. Ir jų karoliukų pilni mūsų miškai. Rasa Pangonytė kviečia naudotis šia gamtos dovana ir mėgautis bruknių sezonu.
Kultūra
Kosmopolitas iš pieno
Kai norisi ko nors tokio… skanaus, bet neriebaus, gaivaus, vos vos rūgštaus, jogurtas – kaip tik tai, ko reikia. Rasa Pangonytė dalijasi naminio jogurto receptu ir kviečia improvizuoti šio skanėsto tema.
Kultūra
Burokėlių renesansas
Jei jums per 30 ir vaikystėje lankėte darželį, nieko stebėtino, jei tai visam gyvenimui atgrasė nuo burokėlių. Rasa Pangonytė siūlo palikti tą skonį praeityje ir suteikti šiai daržovei dar vieną šansą.
ŽYMA
RESTORANAS