Atkalta schema: savivaldybių rinkimų „flagmanai“ dar neatsisveikina

„Laimėję rinkimus mažinsime komunalinių paslaugų kainas ir pritrauksime investicijų“, – mėgsta žadėti į savivaldybių tarybas kandidatuojantys politikai. Apie 200–300 kandidatų iki šiol galėdavo pridurti – ir neatstovausime jums.

Mikrobų faktorius

Rinkimų šiemet bus per daug. Ypač nesvarbių. Nors ne, atsiprašau, nesvarbių rinkimų demokratinėje šalyje nebūna. Visi rinkimai iš esmės svarbūs. Tačiau rinkėjai ir renkamieji ilgainiui išmoko iš švenčių padaryti ir nuobodžią rutiną, ir pokvailę parodiją.

Progresiniai, perskirstymas ir populistai

„Visų šalių proletarai – vienykitės“ – pamenu šūkį ant tuometinių laikraščių. Galėdavau jį pakartoti kad ir prikeltas naktį, nors nei tėvai, nei seneliai partijai nepriklausė. Tiesiog VŠPV buvo tiek visur matomas, jog jį atkartoti galėjai ir nesuprasdamas, ką tai reiškia. „Oh be a fine girl kiss me“ arba OBAFGKM, žvaigždžių klasifikacija pagal spinduliavimo intensyvumą, yra kone vienintelis dalykas, kurį atsimenu iš astronomijos paskaitų. OBAFGKM galiu išbelsti ir prikeltas naktį, nors esmę ir prasmę jau seniai pamiršau.

Rinkimų mados ir fizika

Prezidento rinkimai bus įdomūs ir dėl rinkiminės kampanijos personalizacijos. Palaikyti asmenybes rinkėjams yra patraukliau nei anonimines ir nelabai mėgstamas politines partijas. Ir vis dėlto, ką šiose asmenybių lenktynėse laimi taip nemėgstamos partijos? Kokie yra jų motyvai remti lyderius?

Carai ir lyderiai: daugeliui savivaldybių liks vadovauti tie patys merai

Prieš ketverius metus pirmą kartą tiesiogiai išrinkti savivaldybių merai 2019-aisiais laikys rinkėjų pasitikėjimo egzaminą, kuriame daugelis neabejotinai vėl dalyvaus. Kai kurių net nekamuos varžybų jaudulys, nes jie įsitikinę savo pergale. Daugelis postuose išsilaikys.

Briuselio miražas: rinkimai, kurių R. Karbauskis nelaimės

Europos Parlamento (EP) rinkimai nublanks, palyginti su panašiu metu vyksiančia kova dėl prezidentūros raktų. Retas net ir labiau politika besidomintis žmogus galėtų įvardyti dabartinius Lietuvos atstovus EP. O ir pačioms politinėms partijoms tai yra trečiaeiliai rinkimai, kurie labiausiai rūpi tik į Briuselį siekiantiems ištrūkti politikams.

Lietuva ir pasaulis 2019-aisiais: silpniausia grandis – politikai

Ko jau ko, bet diskusijų, ginčų ir įžeidinėjimų, argumentų ir demagogijos Lietuvoje netrūks bent jau pirmąją 2019-ųjų dalį. Šešiasdešimtyje savivaldybių dėl mandatų tarybose kausis politinės partijos ir rinkimų komitetai, o jų vietiniai lyderiai įnirtingai grumsis dėl merų regalijų.

Tandemu prieš sistemą

Nors kaltinimas populizmu Lietuvos politikoje senokai tapo vėzdu, kuriuo daužomos oponentų galvos, už miglotos sąvokos slepiasi ir grėsmės

Rinkimai latviškai: „Santarvės“ paradoksas, aktoriaus partija ir žalieji valstiečiai

Pokyčių reikalaujantys latviai duoda šansą populistams

Populizmo vėžys

Pavadinkime jį tiesiog Piliečiu. Šį darbininkiškos profesijos vyrą arti pensinio amžiaus sutikau viename provincijos mieste. Rajono centre, kurį ne vieną kadenciją valdo meras iš tradicine vadinamos partijos ir kurio gyventojai paskutiniuose rinkimuose didžiąją dalį balsų atidavė už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – tiek vienmandatėje, tiek daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Ryžtas be orientacijos

Neturintieji ideologijos ar, kitaip tariant, politinių pažiūrų gali atrodyti geri kandidatai užimti prezidento postą. Lyg ir nenuostabu – atstovauti jie turės ne vienos partijos elektoratui. Bet ar jų ideologija mums neturi rūpėti?

Rinkimus keičia technologijos

Specialistai pastebi: pastarosios trys JAV prezidento rinkimų kampanijos keliasi į kibernetinę erdvę. Tai daro įtaką rinkėjų įsitraukimui ir kelia naujų iššūkių.

Išsiveržti iš pilkosios zonos: kandidatai į prezidentus turės pakilti virš nuvalkiotų lozungų nykumos

Pinigų rinkimams laimėti niekada nebus gana. Tačiau ir fantazija esami kandidatai nepasižymi. Ką jau kalbėti apie politinį ryžtą.

Mūšis dėl sosto Tbilisyje

Gruzinai paskutinį kartą tiesiogiai rinks šalies prezidentą