KOMENTARAS

Kiek ateities miesto ateis į mūsų kiemą?

XX a. viduryje ispanų architektas ir miesto planuotojas Josepas Lluísas Sertas kėlė klausimą, ar miestai gali išlikti. Dabar matome, kad miestai ne tik išliko, bet ir kaip niekada sparčiai auga, tapdami megatraukos centrais. Miestai ir megapoliai tampa traukos centrais kūrybingiems žmonėms. 2009 m. tapo lūžio metais, kai miestuose jau gyveno daugiau gyventojų nei periferijoje.

KOMENTARAS

Minios sindromas prieš demokratiją

„Demokratija yra niekas daugiau, kaip gaujos valdžia, kur penkiasdešimt vienas procentas žmonių gali atimti teises iš likusių 49 procentų“, –

KOMENTARAS

Mūsų tyla, reiškianti pritarimą šios valstybės vegetacijai

„Mane visada labiau slėgdavo ne kvadratiniai ar inteligentiški antisemitai. Mane slėgdavo visiška tyla. Slogi ji ir dabar. Yra religiniai, dvasiniai

KOMENTARAS

Su kuo valgoma moralė?

Moralė ir politika – amžinas kaip mūsų civilizacija klausimas. Nuo senovės filosofai, teologai ir politiniai veikėjai svarstė moralės ir politikos santykį. Į ilgas diskusijas įsipina ir tokios sampratos, kaip teisė ir gėris, teisingumas ir lygybė, asmens laisvė ir viešas interesas. Šiandien ši diskusija pas mus yra opi kaip niekad, ir pagrindinis nesutarimas, mano nuomone, kyla dėl elementaraus nesuvokimo, kad politikas prisiima įsipareigojimus dirbti visuomenės labui ir jam yra taikomi aukštesni moralės bei skaidrumo standartai.

DEMOGRAFIJA

Ar mūsų laukia demografinių dykumų scenarijus?

Demografija lemia ekonominius, socialinius, politinius ir aplinkos pokyčius ir yra jų veikiama, o gyventojų skaičiaus svyravimai tampa megatendencija, darančia įtaką

LRT

Asmenybė ir viešoji paslauga: kodėl LRT Taryboje tiek daug politikos, bet nė vieno verslo atstovo?

Daugiausia dėmesio sulaukusi tema po savivaldos rinkimų ir „bebrus coloratus usensis“ skandalo tapo LRT generalinio direktoriaus rinkimai. Akivaizdu, kad ne

Iš ciklo apie ateitį: pensija truks trejus metus

Stebint pastarųjų savaičių šurmulį, kai diskutuojama būti ar nebūti pensiniam amžiui nuo 72 m., norom nenorom prisimenu XXI a. pradžioje

KOMENTARAS

Nugalėtojai pirma laimi, o paskui eina į karą

Prieš ketverius metus kalbėjau apie tai, kad mūsų valstybei reikia auginti savo čerčilius. Šis politikas, valstybės vadovas yra chrestomatinis pavyzdys, kiek gali nulemti vienas žmogus ir kad bet kokiomis istorijos sąlygomis galima pasiekti savo tikslą. Šis lyderis tapatinosi su savo valstybe, gyveno jai ir galvojo ne apie tai, ar bus mylimas tautos ir aplinkos, bet kaip valstybę, kuriai jis tarnavo, padaryti stipria lydere. Esminė jo varomoji jėga buvo pažanga ir lyderystė.

VIEŠBUČIŲ PLĖTRA

Nesvetingi laikai: nauji viešbučiai tampa prasčiausiais NT projektais

Dar neseniai rožinius planus kūrę viešbučių statytojai pakirsti karantino spaudžia stabdžius Nebaigto statyti „Respublikos“ viešbučio Kauno centre pastatas vaiduoklis buvo tapęs

LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJA

Naujuoju pramonininkų prezidentu išrinktas V. Janulevičius

Naujuoju Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu išrinktas iki šiol viceprezidento pareigas organizacijoje ėjęs Vidmantas Janulevičius.

Kiek „-umų“ telpa į mokinį?

Netolimoje ateityje mokiniui reikės ne vien „amžinųjų vertybių“, bet ir gerokai konkretesnių kompetencijų

RIMTI REIKALAI

Valstiečiai ūkininkams neskolingi

Lietuvoje buvo tiek mažai žaliųjų, kad, rinkimuose netikėtai nugalėjus ūsuotuosius bebrus ir kolūkių naikintojus, gavus nesuskaičiuojamai daug mandatų, visiems jiems teko persikelti į Seimą, todėl nebeliko žaliųjų pačioje gamtoje, vadinasi, nebėra kieno interesų ginti. Žiūri žalieji pro Seimo langus ir apsimeta, kad liūdi matydami, kaip kerta urėdai miškus – kvartalas po kvartalo.

Vėl ant to paties grėblio: ir kituose rinkimuose piliečiai tikisi sulaukti naujo gelbėtojo

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks tik 2019 m. Nepaisant to, jau kitų metų pavasarį prasidės arši kandidatų rinkiminė kampanija, ne tik parodysianti, kas, ko ir kiek vertas, bet ir dar kartą į viešumą iškelsianti didžiausius valstybės sopulius, IQ konferencijoje „Pasaulis 2018“ prognozavo ekspertai.

Dirbkime kartu, užuot laukę, kol būsime išgelbėti

Pastaraisiais metais pasaulis tapo dar didesnių iššūkių lauku. Mūsų mažos ir atviros ekonomikos šalį neišvengiamai lemia kiekvienas ryškesnis politinis ir ekonominis poslinkis Europoje ar pasaulyje. Nors tarptautinių reitingų lentelėse užimame vis geresnes pozicijas, mums nepakanka tiesiog augti. Lietuvai gali būti pragaištingas ir per lėtas progresas.