Vikingų kazokai

Tie ukrainiečiai dar daug mūsų nervų sugadins. Užuot ėję į šviesų ir sotų rytojų apytiesiu keliu kaip mes, jie vėl renkasi zigzagus, labirintus ir serpantinus. Jų lengvu gyvenimu nesuviliosi, jiems lengvatos – nuobodu. Todėl kas antrą prezidentą išsirenka tokį, kad po keleto mėnesių pradėtų neapkęsti ir geistų pakarti.

Drakono kamuoliukai

Ilgai sukau galvą, ką čia gero pasakius apie Kiniją, kad straipsnis neatrodytų į vienus vartus. Kinai prieš tūkstantį metų pastatė Didžiąją sieną, nuo tada mongolai pas juos nebelenda. Nes kopėčių neišrado, o arkliai spyriojasi šalia kiniškų dirbinių. Turbūt ši kinų geopolitinė sėkmė įkvėpė Donaldą Trumpą statyti savo sieną. Tačiau Iždo departamente sėdintys demokratų diversantai neduoda penkių milijardų statyboms. Sako, kad be imigrantų iš Meksikos patys neišsikuops viso purvo, kuris kasmet susikaupia iš gero gyvenimo.

Lyčių lyguma

Visi tie rinkimai – kaip egzaminai, kuriems dauguma balsuotojų deramai nepasiruošia, nes vis pritrūksta poros naktų: tai „Gyvulių ūkiui“ pavartyti, tai Konstitucijos spragoms galvoje užsilopyti. Žmonės programų neskaito, nes jose tas pats per tą patį; kas laukia ateity – negalvoja, nes ateities nežino niekas, net horoskopų sudarinėtojai.

Mikrobų faktorius

Rinkimų šiemet bus per daug. Ypač nesvarbių. Nors ne, atsiprašau, nesvarbių rinkimų demokratinėje šalyje nebūna. Visi rinkimai iš esmės svarbūs. Tačiau rinkėjai ir renkamieji ilgainiui išmoko iš švenčių padaryti ir nuobodžią rutiną, ir pokvailę parodiją.

Prestižas be garantinio aptarnavimo

Kartą bulvarinių interneto dienraščių strategai nusprendė nuveikti ką nors gero artėjančio Lietuvos šimtmečio minėjimo proga, todėl padidino pranešimų srautus iš serijos: naujausi britų mokslininkų atradimai moterų frigidiškumo bei vyrų potencijos sutrikimų klausimais.

Nemokami bananai ne už kalnų

Kadencijos įveikę pusę kelio, jie atsidūrė miško vidury. Daugmaž taip prasideda Dantės „Dieviškosios komedijos“ pirmoji dalis „Pragaras“.

Du po penkiasdešimt

Pusė kadencijos. Du lyderiai: Karbauskis Seime ir Skvernelis Vyriausybėje. Aria dieną naktį. Tampo žaliąjį valstietiškos lyderystės rąstgalį. Gerai, kad dviese. Vienas seniai būtų patrūkęs. Pasidalijus po 50 proc., amortizuojant atatrankas per pusę, galima kentėti vardan aukštųjų idealų.

Pizius ir Vaikdirbys

Seniai seniai, rodos, praeitame tūkstantmetyje, studijavau visokias pedagogikas, kalbas ir literatūras. Universitetas, į kurį buvau įstojęs, rengė mokytojus. Studijuoti buvo smagu, bet po pirmųjų pedagoginių praktikų Vilniaus mokyklose ir gimnazijose supratau, kad mokytoju nebūsiu. Nes su mokiniais apie metaforas ar pažyminių skyrybą kalbėjausi kaip su sau lygiais, o jie arba vartė akis, arba niurzgėjo, kad nieko nesupranta.

Antroji religija

Televizoriaus neturiu, bet nacionalinio transliuotojo kanalus internetu stebiu reguliariai. Keliskart per savaitę. Dažniausiai „Panoramą“. Ir futbolą, kai rodo.

Trumpas sekimo terminų žodynas

Sekminės – tarptautinė seklių ir sekamųjų šventė. Ši šventė turi religinį pamušalą, nes dalis žmonijos tiki, kad dievai juos seka kiekviename žingsnyje, mato kiaurai stogus ir perskaito slapčiausias mintis.

Kas nuo mūsų slepiama?

Kai buvau mažas, vėlyvajame sovietmetyje, mano tėvų namuose didžiulėje vazoje augo kažkoks citrusinis medelis. Gal citrinų medis, gal apelsinmedis – nebuvo spėjęs subrandinti vaisių, kai tėvai atidavė kaimynams, nes išsigandę žiemos šalčių pagalvojo, kad pas mus nušals. Nes neturėjome centrinio šildymo.

RIMTI REIKALAI

Valstiečiai ūkininkams neskolingi

Lietuvoje buvo tiek mažai žaliųjų, kad, rinkimuose netikėtai nugalėjus ūsuotuosius bebrus ir kolūkių naikintojus, gavus nesuskaičiuojamai daug mandatų, visiems jiems teko persikelti į Seimą, todėl nebeliko žaliųjų pačioje gamtoje, vadinasi, nebėra kieno interesų ginti. Žiūri žalieji pro Seimo langus ir apsimeta, kad liūdi matydami, kaip kerta urėdai miškus – kvartalas po kvartalo.

Kieno gandramintis yra Skvernelis?

Pamenu, kai virtualusis lietuvių liaudies choras ketverius metus nonstop baubė „Kuuu-biii-liau!“ Taip gražiai beūbaudami nepastebėjom, kaip baigėsi pasaulinė krizė.

Vienatvės pramogų disneilendas

Visos psichologinės problemos kyla dėl gero gyvenimo. Kol žmogus vargsta besiselfindamas ir feisbukaudamas, tol nepastebi – ar jau turi problemų, ar dar ne.

Originalai nelaimingi

Kuršiai buvo mūsų vikingai. Maldavosi po jūras, laužydavo kaulus danų ir švedų protėviams. Kartais ir patys gaudavo lupt nuo kažkokių tokių pačių. Žodžiu, anuomet kuršiai buvo integravęsi į skandinaviškuosius kontekstus.