KOMENTARAS

Kodėl vis dar neleidžiame sau gyventi geriau?

Lietuviai finansinį saugumą vis dar sieja su stabiliu atlyginimu – daugiau nei pusė šalies gyventojų pagrindines pajamas gauna iš samdomo darbo. Visuomenėje paplitęs įsitikinimas, kad papildomos pajamos, ypač iš kapitalo prieaugio, prieinamos tik turtingiesiems. Tačiau šiuolaikinį žmogų nuo geresnės finansinės ateities dažniausiai skiria ne sukauptas turtas, o įsitikinimai ir įpročiai.

KOMENTARAS

Ekonomika metų pradžioje stabtelėjo prieš būsimą šuolį antrą ketvirtį

Pirmą ketvirtį ekonomikos aktyvumas šiek tiek prislopo, o tam įtakos turėjo ir nepalankūs orai statybų sektoriui metų pradžioje, ir prastesni negu paskutinį praėjusių metų ketvirtį transporto sektoriaus rezultatai. Metinis realus BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, pokytis buvo 2,5 proc. (2025 m. BVP lyginamosiomis kainomis augo 2,9 proc.), arba šiek tiek mažesnis, negu prognozavome. Per pirmą ketvirtį BVP susitraukė 0,4 procento. Labai tikėtina, kad antrosios peržiūros metu pirmo ketvirčio BVP rodikliai bus pagerinti. Antrą ketvirtį metinis pokytis bus didesnis dėl šoktelėjusio atsiėmusių II pakopos pensijų fondų lėšas išlaidavimo, o kuklesni pokyčiai tikėtini nuo rudens.

KOMENTARAS

Lūkesčiai dėl būsto kainų didėjimo neslopsta, bet rinkoje daugėja galinčių ją vėsinti veiksnių

Būsto rinka Lietuvoje šių metų pirmą ketvirtį išliko labai aktyvi, o kainos didėjo. Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų nepasikeitė ir

KOMENTARAS

Ne tonomis, o eurais: kodėl didesnis derlius negarantuoja didesnių pajamų

Žemės ūkiui tinka tas pats principas, kaip ir verslui – daugiau produkcijos ne visuomet virsta geresniais finansiniais rezultatais. Nors pernai ariamosios žemės plotas Lietuvoje išsiplėtė iki 2,313 mln., o derlius siekė 7,5 mln. tonų, tačiau ne visi ūkininkai galėjo jaustis patenkinti ir ramūs. Paaiškėjo, jog galima džiaugtis tonomis, bet nusivilti eurų suma, tenkančia vienam hektarui. Kodėl?

KOMENTARAS

Rūstėjantis pasaulis stiprina gyventojų nerimą dėl finansų

Dar iki karo Irane Lietuvoje gyventojų finansinį nerimą labiau kurstė ne asmeninės pajamos ar įsipareigojimai, o geopolitinė įtampa. Tai rodo ir SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Panašu, kad penktus metus besitęsiantis karas Ukrainoje verčia namų ūkius jaudintis dėl to, kas atsitiktų su jų finansine padėtimi nepalankių įvykių atveju. Karas Irane šį nerimą veikiausiai tik sustiprins – jis atneša puokštę pokyčių, dėl kurių net tik prastės gyventojų lūkesčiai, bet ir reali finansinė padėtis.

KOMENTARAS

Lietuva laimės indekse: kodėl augant pajamoms krentame žemyn?

Pastarąjį dešimtmetį gyventojų pajamos augo sparčiau nei kainos, didėjo perkamoji galia, o santaupų turi vis daugiau žmonių. Tačiau naujausia „Pasaulio laimės indekso“ (World Happiness Report) ataskaita skelbia, jog jaučiamės mažiau laimingi nei pernai – iš 16-os vietos nukritome į 28-tą. Skaičiai rodo, kad gyvename finansiškai geriau, tad kokį signalą siunčia laimės rodikliai?

KOMENTARAS

Kodėl vyresnio amžiaus žmonės neskuba atsiimti II pakopos lėšų?

Diskusijose apie II pensijų pakopos privalumus ir trūkumus bene garsiausiai girdime jauno ir vidutinio amžiaus žmonių balsą: jie turi daugiausia planų, kur galėtų išleisti atsiimtas II pakopos lėšas, dažniausiai turi daugiau kasdienių išlaidų, taip pat aktyviai svarsto investavimo alternatyvas.

KOMENTARAS

Sėkmingos moters formulė: kodėl vis dar delsiame investuoti, nors moterų investavimo rezultatai geresni

Kas yra sėkminga moteris? Atsakymų būtų tiek, kiek moterų yra visuomenėje. Vienoms tai profesiniai pasiekimai, kitoms – šeima ar savirealizacija. Tačiau vis dažniau prie šio apibrėžimo prisideda ir dar vienas svarbus elementas – finansinis savarankiškumas.

KOMENTARAS

Moterų ilgaamžiškumo paradoksas: gyvename ilgiau, bet ar geriau?

Kovo pradžia – laikas, kai daugiau dėmesio skiriame moterų padėčiai visuomenėje, lygioms teisėms ir galimybėms. Vienas iš svarbių aspektų, kur išryškėja vyrų ir moterų atskirtis – finansinis saugumas senatvėje. Tai viena iš mažiau matomų nelygybės formų, kuri pasiveja vėliausiai, kuomet kažką keisti yra sudėtingiausia. Statistika rodo, kad moterys Lietuvoje gyvena 8 metais ilgiau nei vyrai ir būtent joms tenka gyventi ilgesnį laikotarpį su mažesnėmis pajamomis.

KOMENTARAS

Skyrybos moterims kainuoja brangiau: kaip apsaugoti savo finansinę laisvę

Lietuvoje kasmet įvyksta apie 7 tūkst. skyrybų. Nors per pastarąjį dešimtmetį jų skaičius palaipsniui mažėjo, pagal ištuokų rodiklį Lietuva vis dar išlieka tarp pirmaujančių Europos valstybių. Remiantis statistika, du trečdalius skyrybų inicijuoja moterys. Tačiau finansinė realybė po skyrybų dažnai būna sudėtingesnė būtent joms.

KOMENTARAS

Įtampa dėl geopolitikos gaivina lyčių stereotipus

Pastaraisiais metais vykstančias geopolitines permainas įmonių vadovai vertina kaip reikšmingą riziką verslo ateičiai. Ketverius metus besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą, didėjanti įtampa pasaulyje ir nežinomybė dėl nenuspėjamų pasekmių sukuria situacijas, kurios organizacijas gali grąžinti prie senų stereotipų – „vyriškumo“ ir „moteriškumo“ dėžučių. O tai riboja tiek visuomenės, tiek organizacijų ir verslo pažangą.

KOMENTARAS

Finansinis lūžis: mažėjant atlyginimų atotrūkiui vis daugiau moterų ryžtasi investuoti

Rekordiškai mažėjantis vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas Lietuvoje keičia ne tik darbo rinkos statistiką, bet ir finansinius įpročius. Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad 2025 m. darbo pajamų atotrūkis sumažėjo iki 8,5 proc. – mažiausio lygio per visą stebėjimo laikotarpį. Kartu su augančiomis pajamomis keičiasi ir moterų finansiniai sprendimai: vis daugiau jų dalį uždirbtų pinigų skiria ne tik vartojimui ar taupymui, bet ir investavimui. Kitaip tariant, stabiliau darbe besijaučiančios moterys vis drąsiau įdarbina ir pinigus.

KOMENTARAS

Elektromobilių populiarumas didėtų, jei daugiau gyventojų tiesiog juos išbandytų

Nors elektromobilių rinka Lietuvoje auga –2025 metais registruota 51 proc. daugiau tokių transporto priemonių nei 2024 m. – jų dalis bendrame parke vis dar ribota. „Regitros“ duomenimis, elektromobiliai sudaro vos 1,3 proc. viso šalies lengvųjų transporto priemonių parko. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad beveik 90 proc. lietuvių nėra vairavę elektromobilio, apie trečdalis – neturi jokios elektrinių transporto priemonių patirties. Rinka mūsų šalyje keičiasi lėtai, o pagrindinės to priežastys – ne tik ekonominės.

KOMENTARAS

Ilgaamžiškumo spąstai: gyvensime ilgiau, bet ar turėsime iš ko?

Lietuvių gyvenimo trukmė auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje – naujausiais „Eurostat“ duomenimis, vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje jau siekia apie 77,6 metų. Gyventojai vis daugiau dėmesio ir lėšų skiria sveikai mitybai, sportui, sveikatinimo paslaugoms. Tačiau susidaro paradoksali situacija – vis daugiau investuojama į gyvenimo trukmę, pamirštant, kad ilgesniam gyvenimui prireiks ir daugiau finansinių išteklių.

KOMENTARAS

Ar investavimas yra žaidimas ir ką daryti, jei nepataikėte investuoti laiku?

Investavimas dažnai pristatomas kaip žaidimas, kuriam svarbu turėti daug laiko, žinių, patirties ir drąsos rizikuoti. Tačiau šiandien investavimas, pirmiausia, yra būtinas įprotis, kuriam reikia tik disciplinos ir laiko, t. y. šį įprotį būtina pradėti ugdyti kuo anksčiau. Vis dėlto dalis žmonių investavimą vis dar suvokia kaip bandymą „pagauti momentą“ ar spėti kainos šuolį, tačiau būtent čia dažniausiai prasideda spekuliavimas, o ne investavimas.