IQ.LT

Meniu

sekmadienis, gruodžio 14 d.

Internete sukčiai seka skaitmeniniais pėdsakais: kaip juos sumažinti?

Skaitmeninėje erdvėje paliekame daugiau jautrios informacijos nei patys suvokiame. Nors esame linkę manyti, kad internete, kitaip nei realybėje, veikiame tarsi anonimiškai, mūsų duomenys palieka pėdsakus ir palengvina finansinių sukčių darbą. Siekiant apsisaugoti nuo nusikaltėlių reikėtų reguliariai tikrinti, kokią informaciją viešiname ir kam ji pasiekiama.

Planuojame realistiškiau, perkame protingiau: kaip keičiasi lietuvių Kalėdos

Kalėdos – tai metas, kai mūsų piniginės suplonėja greičiau nei bet kuriuo kitu metų laiku. Ne veltui gruodis tituluojamas brangiausiu

Investicijos į gynybos sektorių – ir iš pareigos, ir dėl grąžos

Pastebimai išaugusi Europos gynybos pramonės įmonių vertė akcijų biržose iliustruoja svarbius pokyčius. Į gynybos sektorių atsigręžė ne tik politikai, bet ir finansinės institucijos bei investuotojai. Europos Komisijos planas „ReArm Europe“ iki 2030 metų sutelks per 800 mlrd. eurų Bendrijos parengties užtikrinimui. Pramonei tai reiškia daugiau užsakymų, augančią gamybą, daugiau inovacijų ir galingesnį verslo variklį. Smulkieji investuotojai nelieka nuošalyje.

Pasitikėjimo pliūpsnis – lietuviai nusiteikę sėkmingai investuoti

Mano pensijų fonduose sukaupti pinigai galėtų duoti didesnę investicinę grąžą. Tuo tiki gan didelė dalis Lietuvos gyventojų. Tai gali tapti priežastimi atsiimti lėšas iš savo antros pakopos pensijų fondo ir pradėti nuosavą investavimo kelią – su posūkiais, duobėmis ir pakilimais. Paradoksalu, kad, artėjant pokyčiams, visuomenėje tarsi išblėso įvairios baimės, kurias aiškiai rodė ankstesni tyrimai apie žmonių nuostatas investavimo klausimais.

Ko galima išmokti žaidžiant parduotuvę?

Banko kortelė – neišsenkantis pinigų šaltinis. Šis įspūdis dažnai susidaro vaikams, kai jie pradeda gyvai tyrinėti tėvų atsiskaitymus parduotuvėse. Ne

Gyvena ilgiau, bet santaupų nekaupia – iš ko senatvėje gyvens Lietuvos moterys?

Nors vyrų ir moterų atlygio atotrūkis mažėja ir vis daugiau dėmesio skiriama lygioms galimybėms įvairiose gyvenimo srityse užtikrinti, finansinė atskirtis išlieka. Lietuvoje moterų ir vyrų pensijų skirtumas sudaro apie 14 proc., todėl moterys susiduria su didesne skurdo rizika senatvėje. Nepaisant to, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad moterys ir pačios neskuba stiprinti savo finansinės situacijos – net 70 proc. lietuvių moterų neinvestuoja*, o didžioji dalis jų artimiausiu metu ir neketina pradėti to daryti.

Lietuvos pensijų fondai – tarp EBPO lyderių

Lietuvos pensijų fondai jau ne vienerius metus demonstruoja puikius rezultatus, o paskutiniai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys tai tik dar kartą patvirtina. Pagal 2024 metų rodiklius Lietuva patenka tarp trijų EBPO šalių lyderių – mūsų pensijų fondai pagal uždirbtą investicinę grąžą užėmė trečiąją vietą tarp EBPO valstybių.

Kaupti, stabdyti ar atsiimti? II pensijų pakopos pasirinkimų skirtumai gali siekti dešimtis tūkstančių eurų

Nuo 2026 m. pradžios daugiau kaip 1,4 mln. šalies gyventojų atsivers naujos pasirinkimo galimybės dėl II pensijų pakopos, bet tuo pačiu metu teks prisiimti ir didesnę atsakomybę dėl savo ateities. Nuo dabar padaryto pasirinkimo gali priklausyti, kaip atrodys mūsų ateitis vyresniame amžiuje. Skaičiavimai rodo, kad ji, priklausomai nuo tolesnės kaupimo formos, gali būti labai skirtinga.

Artėjant pensijų reformai Lietuvos laukia finansinio raštingumo egzaminas – ar jį išlaikysime?

Naujausios gyventojų apklausos rodo, kad šiuo metu pinigų neinvestuoja 63 proc., o artimiausiu metu to daryti neketina net 79 proc.

Būsto kainos įsibėgėja, bet gyventojų lūkesčiai stabtelėjo

Trečią 2025 m. ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo istoriškai dideli, tačiau per ketvirtį jie beveik nepakito ir tai šiek tiek nuramina. Tiesa, būsto rinka lieka labai aktyvi ir paskutinį metų ketvirtį lūkesčiai dėl būsto kainų gali vėl padidėti tikintis, kad pirkėjų netrūks ir kitąmet, o paklausą skatins ir iš pensijų fondų atsiimamos lėšos, ir galimi Atsakingojo skolinimosi nuostatų pokyčiai. Būsto kainos auga vis sparčiau, o palūkanų normos stabilizavosi, todėl būsto įperkamumo rodikliai gali vėl imti prastėti.

Tarptautinė lygaus atlygio diena: ar jau vertiname darbuotojus pagal gebėjimus, o ne lytį?

Šiandien minima Tarptautinė lygaus atlygio diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į darbo užmokesčio atotrūkį tarp skirtingų lyčių darbuotojų. Puiki proga įvertinti, kaip šioje srityje atrodo Lietuva? Ar jau galime pasigirti, kad vienodą bei lygiavertį darbą dirbantys vyrai ir moterys gauna vienodą atlygį?

Lietuviai vasarą sparčiau pinigus leido užsienyje negu Lietuvoje

SEB banko duomenys apie atsiskaitymus kortelėmis naudojant banko kortelių skaitytuvus rodo, kad vasarą gyventojų išlaidos prekėms ir paslaugoms Lietuvoje buvo

Ar studijos užsienyje padeda rašyti šeimos verslo sėkmės istorijas?

Galimybė įgyti žinių studijuojant užsienyje atrodo vertinga daugumai SEB Privačiosios bankininkystės klientų. Verslus sukūrę ir kapitalą sukaupę žmonės yra linkę patarti savo atžaloms rinktis studijas užsienio universitetuose. Kodėl?

Turizmo sektorius atsitiesė. Kas šiemet gali kilstelėti verslą?

Naujas Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas startuoja pačiu laiku. Finansiniai turizmo rinkos rodikliai juda aukštyn, tad kelionių infrastruktūros pažanga gali suteikti papildomą pagreitį sektoriui, kuris atsigaudinėdamas po pandemijos visiškai persiorientavo į Vakarų turistus.

Ar elektromobilis jau apsimoka: ką rodo skaičiavimai ir reali patirtis?

Nuo metų pradžios pabrangus degalams, bent dalis vairuotojų vėl pagalvojo apie galimybę persėsti prie elektromobilio vairo. Aišku, 3-12 proc. didesnės benzino ir dyzelino kainos nėra lemiamas argumentas. Tačiau šis pokytis dar kartą skatina apsvarstyti elektrinių transporto priemonių pranašumus.

ŽYMA
SEB