IQ.LT

Meniu

ketvirtadienis, gegužės 22 d.

Ar studijos užsienyje padeda rašyti šeimos verslo sėkmės istorijas?

Galimybė įgyti žinių studijuojant užsienyje atrodo vertinga daugumai SEB Privačiosios bankininkystės klientų. Verslus sukūrę ir kapitalą sukaupę žmonės yra linkę patarti savo atžaloms rinktis studijas užsienio universitetuose. Kodėl?

Turizmo sektorius atsitiesė. Kas šiemet gali kilstelėti verslą?

Naujas Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas startuoja pačiu laiku. Finansiniai turizmo rinkos rodikliai juda aukštyn, tad kelionių infrastruktūros pažanga gali suteikti papildomą pagreitį sektoriui, kuris atsigaudinėdamas po pandemijos visiškai persiorientavo į Vakarų turistus.

Ar elektromobilis jau apsimoka: ką rodo skaičiavimai ir reali patirtis?

Nuo metų pradžios pabrangus degalams, bent dalis vairuotojų vėl pagalvojo apie galimybę persėsti prie elektromobilio vairo. Aišku, 3-12 proc. didesnės benzino ir dyzelino kainos nėra lemiamas argumentas. Tačiau šis pokytis dar kartą skatina apsvarstyti elektrinių transporto priemonių pranašumus.

Alternatyviosios investicijos – ne panacėja, bet portfelio sveikatą pataisyti gali

Diversifikacija yra populiarus investuotojų būdas suvaldyti riziką. SEB banko atliktas tyrimas rodo, jog 77 proc. privačios bankininkystės klientų yra linkę plačiai diversifikuoti savo investicijų portfelį ir naudoti įvairius finansinius instrumentus. Daugiausia klientų dėmesio sulaukia akcijos, obligacijos ir nekilnojamasis turtas, o gilintis į alternatyvių investicijų galimybes yra linkę maždaug 15 proc. respondentų.

Ko iš 2025 metų gali tikėtis Lietuvos vežėjai?

Svarų indėlį į šalies ekonomiką įnešantis krovinių pervežimo ir logistikos sektorius patiria stiprią Europos Sąjungoje vyraujančių ekonomikos tendencijų įtaką. Mažmeninės prekybos atsigavimo tempas, pramonės lūkesčiai ir gamybos pokyčiai tiesiogiai veikia tarptautinių pervežimo paslaugų paklausą. Žvelgiant į 2025 metus, akivaizdu, jog ilgalaikiai iššūkiai tęsiasi ir beldžiasi nauji.

SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes: Lietuvos ekonomika įsibėgėja

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvos ekonomika sparčiai judėjo pirmyn ir, per visus metus BVP padidėjus ne mažiau negu 2,5 procento, labai aplenkė Latviją ir Estiją. Šiemet ir kitąmet Lietuvos ekonomika turėtų augti dar sparčiau – atitinkamai 2,8 proc. ir 2,9 procento. Kita vertus, tenka dar kartą mažinti euro zonos BVP augimo 2025 metais prognozę. JAV ekonomika šiemet ir vėl augs daugiau negu dvigubai greičiau, lyginant su euro zona. Manome, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas gerokai pamažins ir metų pabaigoje bazinė palūkanų norma bus mažesnė negu 2 procentai. Išsamias SEB grupės ekonomistų įžvalgas skaitykite antradienį pasirodysiančiuose leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.

Derlingi 2024-ieji finansų rinkose

2024 metai į finansų rinkų istoriją nuguls kaip vieni sėkmingiausių metų investuotojams. JAV akcijų indeksas „S&P 500“ šiemet jau yra pakilęs apie 27 proc., dviženkles grąžas generuoja ir daugelio kitų regionų akcijų indeksai. Paskatinti optimizmo, kad pasaulio ekonomikai pavyko išvengti kietojo nusileidimo scenarijaus, o centriniai bankai pradėjo mažinti palūkanų normas, investuotojai akcijų indeksus pakėlė į naujas visų laikų aukštumas.

10 metų su euru. 10 šuolių, kuriuos atliko Lietuva

2015 m. sausio 1 d. bus dešimt metų, kai Lietuva yra euro zonos narė, ir vienintelė mūsų šalies valiuta yra euras. Dešimt metų valstybei yra gana trumpas laikotarpis, bet Lietuvos ekonomika per jį sugebėjo smarkiai ūgtelti. Euro vaidmuo šioje vystymosi kelionėje buvo svarbus. Kasdien naujienų sraute dėmesį patraukia neigiamos žinios ir perspėjimai apie gresiančias bėdas. Tačiau būtina objektyviai pažvelgti atgal ir parodyti pokyčius, kuriuos patyrė Lietuvos gyventojai ir verslas nuo euro įvedimo.

Kas įjungs aukštesnę e. komercijos pavarą Lietuvoje?

Lietuvos gyventojai mėgsta girtis vienu iš sparčiausių interneto ryšiu Europoje, tačiau nerdami į e. komerciją nėra tokie entuziastingi. „Eurostato“ duomenimis, pernai internetu ką nors įsigijo 61 proc. Lietuvos gyventojų. Palyginkime: Europos Sąjungos vidurkis siekė 70 procentų. Kodėl atsiliekame?

Ar lietuviai važinės kiniškais elektromobiliais?

Vienas iš kinų automobilių pramonės variklių buvo vidinė rinka, kuri per 10 metų išsiplėtė daugiau negu dukart iki 257 mln. automobilių 2023 metų pabaigoje ir jau viršija Europos Sąjungos automobilių parką. Prie augimo prisidėjo Vokietijos ir kitų Europos šalių gamintojai, eksportuodami automobilius ir kurdami jungtinius projektus su kinų įmonėmis.

Krentančios palūkanų normos prigesino ir pigesnio būsto viltis

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų trečią šių metų ketvirtį šiek tiek padidėjo. Išsipildė prognozė, kad smunkant palūkanų normoms mažės gyventojų įsitikinimas, jog būstas per artimiausius dvylika mėnesių pigs. Gyventojai trečią ketvirtį būstų rinkoje buvo aktyvesni negu prieš metus. Jeigu geopolitinė padėtis iki metų pabaigos nepablogės ir ekonominiai rodikliai nenuvils, gyventojų lūkesčiai paskutinį metų ketvirtį gali dar labiau padidėti.

Ambicingi klimato neutralumo tikslai – saugome planetą ar savo reputaciją?

Europos Sąjungos Žaliojo kurso tikslas – paversti Europą pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Naujos tvarumo direktyvos įpareigoja vykdyti pokyčius tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, todėl vis daugiau organizacijų išsikelia tvarumo tikslus. Vieni dažniausių – nulinių emisijų ar klimato neutralumo tikslai. Iškelti ir paskelbti tikslą yra paprasta. O kaip jį įgyvendinti?

Vasarą lietuviai daugiau pinigų paliko Pietų Europoje

SEB banko duomenimis, šią vasarą gyventojai atsiskaitydami banko kortelėmis, naudojant kortelių skaitytuvus Lietuvoje, išleido maždaug 7 proc. daugiau negu pernai. Metinė infliacija šalyje vasarą buvo minimali, todėl realus namų ūkių vartojimas augo. Atsiskaitymai kortelėmis užsienyje augo kiek labiau negu Lietuvoje ir tai rodo, kad lietuviai šiemet užsienio kelionėms, ypač Pietų Europoje, pinigų negailėjo.

Stabili būsto rinka, stabilūs ir gyventojų lūkesčiai

Antrą ketvirtį pasiteisino lūkesčiai ir Europos Centrinis Bankas (ECB) pagaliau ryžosi sumažinti bazinę palūkanų normą. Tačiau birželį gyventojų lūkesčių dėl būsto kainų tai stipriau nepakeitė, palyginti su ankstesniais ketvirčiais. Prognozuojama, kad antrą pusmetį ECB bazines palūkanų normas mažins, tačiau lėtai, todėl ir gyventojų lūkesčių bei aktyvumo būsto rinkoje pokyčiai artimiausiais ketvirčiais veikiausiai bus nedideli.

SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes – negirk dienos be vakaro

Šiemet gyventojų perkamoji galia atsigauna, darbo rinka yra gana stabili, o pramonės gamyba taip pat po truputį lipa iš duobės.

ŽYMA
SEB