KOMENTARAS

Krentančios palūkanų normos prigesino ir pigesnio būsto viltis

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų trečią šių metų ketvirtį šiek tiek padidėjo. Išsipildė prognozė, kad smunkant palūkanų normoms mažės gyventojų įsitikinimas, jog būstas per artimiausius dvylika mėnesių pigs. Gyventojai trečią ketvirtį būstų rinkoje buvo aktyvesni negu prieš metus. Jeigu geopolitinė padėtis iki metų pabaigos nepablogės ir ekonominiai rodikliai nenuvils, gyventojų lūkesčiai paskutinį metų ketvirtį gali dar labiau padidėti.

KOMENTARAS

Ambicingi klimato neutralumo tikslai – saugome planetą ar savo reputaciją?

Europos Sąjungos Žaliojo kurso tikslas – paversti Europą pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Naujos tvarumo direktyvos įpareigoja vykdyti pokyčius tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, todėl vis daugiau organizacijų išsikelia tvarumo tikslus. Vieni dažniausių – nulinių emisijų ar klimato neutralumo tikslai. Iškelti ir paskelbti tikslą yra paprasta. O kaip jį įgyvendinti?

KOMENTARAS

Vasarą lietuviai daugiau pinigų paliko Pietų Europoje

SEB banko duomenimis, šią vasarą gyventojai atsiskaitydami banko kortelėmis, naudojant kortelių skaitytuvus Lietuvoje, išleido maždaug 7 proc. daugiau negu pernai. Metinė infliacija šalyje vasarą buvo minimali, todėl realus namų ūkių vartojimas augo. Atsiskaitymai kortelėmis užsienyje augo kiek labiau negu Lietuvoje ir tai rodo, kad lietuviai šiemet užsienio kelionėms, ypač Pietų Europoje, pinigų negailėjo.

KOMENTARAS

Stabili būsto rinka, stabilūs ir gyventojų lūkesčiai

Antrą ketvirtį pasiteisino lūkesčiai ir Europos Centrinis Bankas (ECB) pagaliau ryžosi sumažinti bazinę palūkanų normą. Tačiau birželį gyventojų lūkesčių dėl būsto kainų tai stipriau nepakeitė, palyginti su ankstesniais ketvirčiais. Prognozuojama, kad antrą pusmetį ECB bazines palūkanų normas mažins, tačiau lėtai, todėl ir gyventojų lūkesčių bei aktyvumo būsto rinkoje pokyčiai artimiausiais ketvirčiais veikiausiai bus nedideli.

MAKROEKONOMIKA

SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes – negirk dienos be vakaro

Šiemet gyventojų perkamoji galia atsigauna, darbo rinka yra gana stabili, o pramonės gamyba taip pat po truputį lipa iš duobės.

ĖDRUSIS PVM

Kaip didesnis PVM pakeitė pietų kavinėje kainą?

KOMENTARAS

Ką 2024 metai gali atnešti verslui Lietuvoje?

Pastarųjų metų patirtis rodo, kad verslas ir gyventojai Lietuvoje iš tiesų rengėsi blogiausiems scenarijams, bet, nuogąstavimams neišsipildžius, plūstelėdavo optimizmo, išaugusio vartojimo bangos ir stambaus verslo noras investuoti nedingo. Tad kokius svarbiausius iššūkius įmonės mato kitąmet, kokių sprendimų ieško ir ar 2024 metai gali nustebinti?

KOMENTARAS

Kokią šių metų patirtį išsinešime į ateinančius metus?

2023 m. nepalankių staigmenų gyventojams ir verslui buvo mažiau negu praėjusiais metais. Tačiau ekonomiką atsivijo ankstesnių metų įvykių pasekmės. Šiemet Lietuvos BVP lyginamosiomis kainomis susitraukė pirmą kartą nuo 2010 m. Kol kas nepanašu, kad bent jau kitų metų pradžioje išsivaduosime iš ekonominio sąstingio. Teigiamų lūkesčių suteikia palūkanų normos, tačiau geopolitiniai įvykiai ir toliau yra vienas didžiausių nerimo šaltinių kelerių metų laikotarpiu vidutiniu laikotarpiu.

ELEKTROMOBILIŲ ĮPERKAMUMAS LIETUVOJE

Lietuvos gyventojai įperka vis brangesnius elektromobilius

Elektromobilių įperkamumas Lietuvoje didėja, nors augo ir jų kainos, skelbia SEB bankas, ketvirtadienį pateikęs naujausią elektromobilių įperkamumo indeksą. Taip pat, teigia

KOMENTARAS

Kaip žaliajai energetikai išlikti ant bangos?

Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse gausėjantys atsinaujinančiosios energetikos projektai nuteikia teigiamai. Netrūksta pavyzdžių, liudijančių, kad sėkmingos investicijos į atsinaujinančiųjų elektros išteklių (AEI) projektus mažina įmonių produkcijos savikainą ir didina konkurencingumą. Vis dėlto reikia pripažinti, kad verslas, ypač tas, kuris vysto AEI parkus, susiduria su didele rizika ir iššūkiais.

VYRIAUSYBĖ

Lietuvos gyventojai vėl galės įsigyti Vyriausybės taupymo lakštų

Finansų ministerija atnaujina Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) platinimą. Nuo pirmadienio pradedama platinti nauja vienerių metų trukmės VTL emisija, už kurią bus mokama 3,7 proc. metinių palūkanų.

KOMENTARAS

Kokių likusių metų galime tikėtis finansų rinkose?

2022–ieji nepagailėjo iššūkių pasaulio ekonomikai, o kai kuriuos jų padarinius jaučiame iki šiol – nors infliacija ir mažėja, tačiau ji vis tiek yra didesnė už centrinių bankų norimą lygį, tad jie ir toliau bus linkę palaikyti ekonomiką varžančią pinigų politiką. Dėl to valstybėms, įmonėms ir namų ūkiams toliau teks grumtis su išaugusia paskolų palūkanų našta. Grįžtant į 2022–uosius: išvydome bene blogiausius metus investuotojams per visą istoriją, kai ir akcijų, ir obligacijų kainos smuko dviženkliais skaičiais.

FINANSŲ RINKOS

„SEB investicijų valdymas“ atstovas: šiais metais finansų rinkose išvydome seniai lauktą atsigavimą

Jau nuo 2023 metų pradžios akcijos rinkose matomas seniai lauktas atsigavimas, teigia „SEB investicijų valdymas“ Investicijų valdymo grupės vadovas Paulius

KOMENTARAS

Atlyginimų skirtumas nemažėja. Kokia yra moterų finansinė realybė?

„Sodros“ duomenimis, vidutinė moterų senatvės pensija yra 92 eurais mažesnė negu vyrų.* Pagrindinė tokio atotrūkio priežastis – nemažėjantis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas. 2022 metais, kaip ir 2021-aisais, vyrai vidutiniškai uždirbo 11,1 proc. daugiau negu moterys.**

KOMENTARAS

Recesija pasivijo Lietuvą

Po vakar paskelbtų ir techninę recesiją Lietuvoje patvirtinusių pirmo ketvirčio BVP duomenų nebėra abejonių, kad šiemet Lietuvos BVP sumažės. Infliacija