IQ.LT

Meniu

antradienis, sausio 27 d.

Ar investavimas yra žaidimas ir ką daryti, jei nepataikėte investuoti laiku?

Investavimas dažnai pristatomas kaip žaidimas, kuriam svarbu turėti daug laiko, žinių, patirties ir drąsos rizikuoti. Tačiau šiandien investavimas, pirmiausia, yra būtinas įprotis, kuriam reikia tik disciplinos ir laiko, t. y. šį įprotį būtina pradėti ugdyti kuo anksčiau. Vis dėlto dalis žmonių investavimą vis dar suvokia kaip bandymą „pagauti momentą“ ar spėti kainos šuolį, tačiau būtent čia dažniausiai prasideda spekuliavimas, o ne investavimas.

Ilgaamžiškumo ekonomika: kodėl jaunajai kartai teks taupyti ir investuoti daug daugiau nei jų tėvams

Lietuvos gyventojai gyvena vis ilgiau, tačiau ilgesnis gyvenimas negarantuoja finansiškai saugios senatvės. Priešingai – jaunajai kartai teks kaupti daugiau, investuoti anksčiau ir galvoti gerokai ilgesniu horizontu nei tai darė jų tėvai.

Ar 2026 metais Europoje išmuš kiniškų elektromobilių valanda?

Kinijos automobilių gamintojų atstovai pernai Lietuvoje buvo išties aktyvūs. Norint suskaičiuoti mūsų šalies rinkoje pristatytus naujus modelius dviejų rankų pirštų jau nebeužtenka. Vis dėlto dauguma automobilių pirkėjų Lietuvoje sako, kad gamintojo šalis ar reputacija jiems yra svarbi.

Nauji metai – nauji įpročiai. Pagrindinės 2026-ųjų investavimo taisyklės

Naujieji metai daugeliui tampa simboline riba, kai iš naujo peržiūrime savo tikslus ir pažadus sau. Daugiau judėti, sveikiau maitintis, skirti

Kaupimas pensijai ilgalaikis, o reforma – tik etapas: kodėl fondų valdytojai ramiai žiūri į ateitį

Viešojoje erdvėje periodiškai atsinaujina kalbos, kad II pensijų pakopos sistema Lietuvoje esą yra nestabili ar net artėja prie žlugimo. Natūralu, tokie nuogąstavimai sustiprėja kai pensijų sistemoje vyksta didesni pokyčiai, kai fondų dalyviai susiduria su pasirinkimais. Vis dėlto, vertinant pensijų sistemos stabilumą ne per emocijų, o per faktų prizmę, tokie teiginiai neturi rimto pagrindo. Kas atsitiks su pensijų fondais Lietuvoje, jei 10 mlrd. eurų sukaupę dalyviai atsiims 2, 3 ar 5 mlrd.? Galima priminti, kad paskutinės reformos metu pensijų fonduose buvo 3 mlrd., tai yra 7 mlrd. eurų mažiau negu šiandien.

Kaip priimti sprendimą dėl II pakopos: 5 klaidos, kuriomis vadovaujasi dauguma

Pinigų tema retai palieka žmones abejingus, o diskusijos apie pensijas dažnai sukelia dar stipresnių emocijų. Netrukus daugiau nei 1,4 mln. žmonių Lietuvoje turės priimti sprendimą dėl savo finansinės ateities – pasilikti II pakopoje ar pasitraukti. Tai savotiškas zefyro testas visuomenei: vienas zefyras dabar, ar du – vėliau?

Lietuvių meilė hibridams – vis karštesnė

Europos Komisija atšaukė draudimą nuo 2035 metų parduoti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais. Tačiau Europos rinka ir toliau sėkmingai pildosi hibridiniais modeliais. Perėjimą prie švaresnio transporto žymintis pasirinkimas, atrodo, virto ilgalaikiu vartotojų sprendimu, kuris vis labiau pagrįstas įperkamumu.

Lietuvos pensininkų skurdo lygis – vienas didžiausių Europoje

Lietuvos ekonomika per pastarąjį dešimtmetį išgyveno spartų augimo laikotarpį, kuris lėmė ir gerėjančias pragyvenimo sąlygas. Vien vidutinis darbo užmokestis šalyje nuo 2015 m. išaugo daugiau nei tris kartus ir 2025 m. antrąjį ketvirtį siekė apie 2387 eurus. Tačiau viena visuomenės grupė tokio progreso nejaučia. Lietuvoje gyvenančių pensininkų skurdo rizikos lygis šiemet sudaro net 37,8 proc.

Būsto kainų lūkesčiai kyla sparčiausiai per pastaruosius metus

Šių metų pabaigoje gyventojų, manančių, kad būstas kitąmet brangs, dalis smarkiai ūgtelėjo ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų. Sparčiai

Internete sukčiai seka skaitmeniniais pėdsakais: kaip juos sumažinti?

Skaitmeninėje erdvėje paliekame daugiau jautrios informacijos nei patys suvokiame. Nors esame linkę manyti, kad internete, kitaip nei realybėje, veikiame tarsi anonimiškai, mūsų duomenys palieka pėdsakus ir palengvina finansinių sukčių darbą. Siekiant apsisaugoti nuo nusikaltėlių reikėtų reguliariai tikrinti, kokią informaciją viešiname ir kam ji pasiekiama.

Planuojame realistiškiau, perkame protingiau: kaip keičiasi lietuvių Kalėdos

Kalėdos – tai metas, kai mūsų piniginės suplonėja greičiau nei bet kuriuo kitu metų laiku. Ne veltui gruodis tituluojamas brangiausiu

Investicijos į gynybos sektorių – ir iš pareigos, ir dėl grąžos

Pastebimai išaugusi Europos gynybos pramonės įmonių vertė akcijų biržose iliustruoja svarbius pokyčius. Į gynybos sektorių atsigręžė ne tik politikai, bet ir finansinės institucijos bei investuotojai. Europos Komisijos planas „ReArm Europe“ iki 2030 metų sutelks per 800 mlrd. eurų Bendrijos parengties užtikrinimui. Pramonei tai reiškia daugiau užsakymų, augančią gamybą, daugiau inovacijų ir galingesnį verslo variklį. Smulkieji investuotojai nelieka nuošalyje.

Pasitikėjimo pliūpsnis – lietuviai nusiteikę sėkmingai investuoti

Mano pensijų fonduose sukaupti pinigai galėtų duoti didesnę investicinę grąžą. Tuo tiki gan didelė dalis Lietuvos gyventojų. Tai gali tapti priežastimi atsiimti lėšas iš savo antros pakopos pensijų fondo ir pradėti nuosavą investavimo kelią – su posūkiais, duobėmis ir pakilimais. Paradoksalu, kad, artėjant pokyčiams, visuomenėje tarsi išblėso įvairios baimės, kurias aiškiai rodė ankstesni tyrimai apie žmonių nuostatas investavimo klausimais.

Ko galima išmokti žaidžiant parduotuvę?

Banko kortelė – neišsenkantis pinigų šaltinis. Šis įspūdis dažnai susidaro vaikams, kai jie pradeda gyvai tyrinėti tėvų atsiskaitymus parduotuvėse. Ne

Gyvena ilgiau, bet santaupų nekaupia – iš ko senatvėje gyvens Lietuvos moterys?

Nors vyrų ir moterų atlygio atotrūkis mažėja ir vis daugiau dėmesio skiriama lygioms galimybėms įvairiose gyvenimo srityse užtikrinti, finansinė atskirtis išlieka. Lietuvoje moterų ir vyrų pensijų skirtumas sudaro apie 14 proc., todėl moterys susiduria su didesne skurdo rizika senatvėje. Nepaisant to, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad moterys ir pačios neskuba stiprinti savo finansinės situacijos – net 70 proc. lietuvių moterų neinvestuoja*, o didžioji dalis jų artimiausiu metu ir neketina pradėti to daryti.

ŽYMA
SEB