IQ.LT

Meniu

pirmadienis, balandžio 13 d.

Lūkesčiai dėl būsto kainų didėjimo neslopsta, bet rinkoje daugėja galinčių ją vėsinti veiksnių

Būsto rinka Lietuvoje šių metų pirmą ketvirtį išliko labai aktyvi, o kainos didėjo. Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų nepasikeitė ir

Ne tonomis, o eurais: kodėl didesnis derlius negarantuoja didesnių pajamų

Žemės ūkiui tinka tas pats principas, kaip ir verslui – daugiau produkcijos ne visuomet virsta geresniais finansiniais rezultatais. Nors pernai ariamosios žemės plotas Lietuvoje išsiplėtė iki 2,313 mln., o derlius siekė 7,5 mln. tonų, tačiau ne visi ūkininkai galėjo jaustis patenkinti ir ramūs. Paaiškėjo, jog galima džiaugtis tonomis, bet nusivilti eurų suma, tenkančia vienam hektarui. Kodėl?

Rūstėjantis pasaulis stiprina gyventojų nerimą dėl finansų

Dar iki karo Irane Lietuvoje gyventojų finansinį nerimą labiau kurstė ne asmeninės pajamos ar įsipareigojimai, o geopolitinė įtampa. Tai rodo ir SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Panašu, kad penktus metus besitęsiantis karas Ukrainoje verčia namų ūkius jaudintis dėl to, kas atsitiktų su jų finansine padėtimi nepalankių įvykių atveju. Karas Irane šį nerimą veikiausiai tik sustiprins – jis atneša puokštę pokyčių, dėl kurių net tik prastės gyventojų lūkesčiai, bet ir reali finansinė padėtis.

Lietuva laimės indekse: kodėl augant pajamoms krentame žemyn?

Pastarąjį dešimtmetį gyventojų pajamos augo sparčiau nei kainos, didėjo perkamoji galia, o santaupų turi vis daugiau žmonių. Tačiau naujausia „Pasaulio laimės indekso“ (World Happiness Report) ataskaita skelbia, jog jaučiamės mažiau laimingi nei pernai – iš 16-os vietos nukritome į 28-tą. Skaičiai rodo, kad gyvename finansiškai geriau, tad kokį signalą siunčia laimės rodikliai?

Kodėl vyresnio amžiaus žmonės neskuba atsiimti II pakopos lėšų?

Diskusijose apie II pensijų pakopos privalumus ir trūkumus bene garsiausiai girdime jauno ir vidutinio amžiaus žmonių balsą: jie turi daugiausia planų, kur galėtų išleisti atsiimtas II pakopos lėšas, dažniausiai turi daugiau kasdienių išlaidų, taip pat aktyviai svarsto investavimo alternatyvas.

Sėkmingos moters formulė: kodėl vis dar delsiame investuoti, nors moterų investavimo rezultatai geresni

Kas yra sėkminga moteris? Atsakymų būtų tiek, kiek moterų yra visuomenėje. Vienoms tai profesiniai pasiekimai, kitoms – šeima ar savirealizacija. Tačiau vis dažniau prie šio apibrėžimo prisideda ir dar vienas svarbus elementas – finansinis savarankiškumas.

Moterų ilgaamžiškumo paradoksas: gyvename ilgiau, bet ar geriau?

Kovo pradžia – laikas, kai daugiau dėmesio skiriame moterų padėčiai visuomenėje, lygioms teisėms ir galimybėms. Vienas iš svarbių aspektų, kur išryškėja vyrų ir moterų atskirtis – finansinis saugumas senatvėje. Tai viena iš mažiau matomų nelygybės formų, kuri pasiveja vėliausiai, kuomet kažką keisti yra sudėtingiausia. Statistika rodo, kad moterys Lietuvoje gyvena 8 metais ilgiau nei vyrai ir būtent joms tenka gyventi ilgesnį laikotarpį su mažesnėmis pajamomis.

Skyrybos moterims kainuoja brangiau: kaip apsaugoti savo finansinę laisvę

Lietuvoje kasmet įvyksta apie 7 tūkst. skyrybų. Nors per pastarąjį dešimtmetį jų skaičius palaipsniui mažėjo, pagal ištuokų rodiklį Lietuva vis dar išlieka tarp pirmaujančių Europos valstybių. Remiantis statistika, du trečdalius skyrybų inicijuoja moterys. Tačiau finansinė realybė po skyrybų dažnai būna sudėtingesnė būtent joms.

Įtampa dėl geopolitikos gaivina lyčių stereotipus

Pastaraisiais metais vykstančias geopolitines permainas įmonių vadovai vertina kaip reikšmingą riziką verslo ateičiai. Ketverius metus besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą, didėjanti įtampa pasaulyje ir nežinomybė dėl nenuspėjamų pasekmių sukuria situacijas, kurios organizacijas gali grąžinti prie senų stereotipų – „vyriškumo“ ir „moteriškumo“ dėžučių. O tai riboja tiek visuomenės, tiek organizacijų ir verslo pažangą.

Finansinis lūžis: mažėjant atlyginimų atotrūkiui vis daugiau moterų ryžtasi investuoti

Rekordiškai mažėjantis vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas Lietuvoje keičia ne tik darbo rinkos statistiką, bet ir finansinius įpročius. Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad 2025 m. darbo pajamų atotrūkis sumažėjo iki 8,5 proc. – mažiausio lygio per visą stebėjimo laikotarpį. Kartu su augančiomis pajamomis keičiasi ir moterų finansiniai sprendimai: vis daugiau jų dalį uždirbtų pinigų skiria ne tik vartojimui ar taupymui, bet ir investavimui. Kitaip tariant, stabiliau darbe besijaučiančios moterys vis drąsiau įdarbina ir pinigus.

Elektromobilių populiarumas didėtų, jei daugiau gyventojų tiesiog juos išbandytų

Nors elektromobilių rinka Lietuvoje auga –2025 metais registruota 51 proc. daugiau tokių transporto priemonių nei 2024 m. – jų dalis bendrame parke vis dar ribota. „Regitros“ duomenimis, elektromobiliai sudaro vos 1,3 proc. viso šalies lengvųjų transporto priemonių parko. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad beveik 90 proc. lietuvių nėra vairavę elektromobilio, apie trečdalis – neturi jokios elektrinių transporto priemonių patirties. Rinka mūsų šalyje keičiasi lėtai, o pagrindinės to priežastys – ne tik ekonominės.

Ilgaamžiškumo spąstai: gyvensime ilgiau, bet ar turėsime iš ko?

Lietuvių gyvenimo trukmė auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje – naujausiais „Eurostat“ duomenimis, vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje jau siekia apie 77,6 metų. Gyventojai vis daugiau dėmesio ir lėšų skiria sveikai mitybai, sportui, sveikatinimo paslaugoms. Tačiau susidaro paradoksali situacija – vis daugiau investuojama į gyvenimo trukmę, pamirštant, kad ilgesniam gyvenimui prireiks ir daugiau finansinių išteklių.

Ar investavimas yra žaidimas ir ką daryti, jei nepataikėte investuoti laiku?

Investavimas dažnai pristatomas kaip žaidimas, kuriam svarbu turėti daug laiko, žinių, patirties ir drąsos rizikuoti. Tačiau šiandien investavimas, pirmiausia, yra būtinas įprotis, kuriam reikia tik disciplinos ir laiko, t. y. šį įprotį būtina pradėti ugdyti kuo anksčiau. Vis dėlto dalis žmonių investavimą vis dar suvokia kaip bandymą „pagauti momentą“ ar spėti kainos šuolį, tačiau būtent čia dažniausiai prasideda spekuliavimas, o ne investavimas.

Ilgaamžiškumo ekonomika: kodėl jaunajai kartai teks taupyti ir investuoti daug daugiau nei jų tėvams

Lietuvos gyventojai gyvena vis ilgiau, tačiau ilgesnis gyvenimas negarantuoja finansiškai saugios senatvės. Priešingai – jaunajai kartai teks kaupti daugiau, investuoti anksčiau ir galvoti gerokai ilgesniu horizontu nei tai darė jų tėvai.

Ar 2026 metais Europoje išmuš kiniškų elektromobilių valanda?

Kinijos automobilių gamintojų atstovai pernai Lietuvoje buvo išties aktyvūs. Norint suskaičiuoti mūsų šalies rinkoje pristatytus naujus modelius dviejų rankų pirštų jau nebeužtenka. Vis dėlto dauguma automobilių pirkėjų Lietuvoje sako, kad gamintojo šalis ar reputacija jiems yra svarbi.

ŽYMA
SEB