Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, lapkričio 21 d.


Komentarai
KOMENTARAS
Kas įjungs aukštesnę e. komercijos pavarą Lietuvoje?
Lietuvos gyventojai mėgsta girtis vienu iš sparčiausių interneto ryšiu Europoje, tačiau nerdami į e. komerciją nėra tokie entuziastingi. „Eurostato“ duomenimis, pernai internetu ką nors įsigijo 61 proc. Lietuvos gyventojų. Palyginkime: Europos Sąjungos vidurkis siekė 70 procentų. Kodėl atsiliekame?
Komentarai
KOMENTARAS
Ar lietuviai važinės kiniškais elektromobiliais?
Vienas iš kinų automobilių pramonės variklių buvo vidinė rinka, kuri per 10 metų išsiplėtė daugiau negu dukart iki 257 mln. automobilių 2023 metų pabaigoje ir jau viršija Europos Sąjungos automobilių parką. Prie augimo prisidėjo Vokietijos ir kitų Europos šalių gamintojai, eksportuodami automobilius ir kurdami jungtinius projektus su kinų įmonėmis.
Komentarai
KOMENTARAS
Krentančios palūkanų normos prigesino ir pigesnio būsto viltis
Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų trečią šių metų ketvirtį šiek tiek padidėjo. Išsipildė prognozė, kad smunkant palūkanų normoms mažės gyventojų įsitikinimas, jog būstas per artimiausius dvylika mėnesių pigs. Gyventojai trečią ketvirtį būstų rinkoje buvo aktyvesni negu prieš metus. Jeigu geopolitinė padėtis iki metų pabaigos nepablogės ir ekonominiai rodikliai nenuvils, gyventojų lūkesčiai paskutinį metų ketvirtį gali dar labiau padidėti.
Komentarai
KOMENTARAS
Ambicingi klimato neutralumo tikslai – saugome planetą ar savo reputaciją?
Europos Sąjungos Žaliojo kurso tikslas – paversti Europą pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Naujos tvarumo direktyvos įpareigoja vykdyti pokyčius tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, todėl vis daugiau organizacijų išsikelia tvarumo tikslus. Vieni dažniausių – nulinių emisijų ar klimato neutralumo tikslai. Iškelti ir paskelbti tikslą yra paprasta. O kaip jį įgyvendinti?
Komentarai
KOMENTARAS
Vasarą lietuviai daugiau pinigų paliko Pietų Europoje
SEB banko duomenimis, šią vasarą gyventojai atsiskaitydami banko kortelėmis, naudojant kortelių skaitytuvus Lietuvoje, išleido maždaug 7 proc. daugiau negu pernai. Metinė infliacija šalyje vasarą buvo minimali, todėl realus namų ūkių vartojimas augo. Atsiskaitymai kortelėmis užsienyje augo kiek labiau negu Lietuvoje ir tai rodo, kad lietuviai šiemet užsienio kelionėms, ypač Pietų Europoje, pinigų negailėjo.
Komentarai
KOMENTARAS
Stabili būsto rinka, stabilūs ir gyventojų lūkesčiai
Antrą ketvirtį pasiteisino lūkesčiai ir Europos Centrinis Bankas (ECB) pagaliau ryžosi sumažinti bazinę palūkanų normą. Tačiau birželį gyventojų lūkesčių dėl būsto kainų tai stipriau nepakeitė, palyginti su ankstesniais ketvirčiais. Prognozuojama, kad antrą pusmetį ECB bazines palūkanų normas mažins, tačiau lėtai, todėl ir gyventojų lūkesčių bei aktyvumo būsto rinkoje pokyčiai artimiausiais ketvirčiais veikiausiai bus nedideli.
Komentarai
MAKROEKONOMIKA
SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes – negirk dienos be vakaro
Šiemet gyventojų perkamoji galia atsigauna, darbo rinka yra gana stabili, o pramonės gamyba taip pat po truputį lipa iš duobės.
Komentarai
ĖDRUSIS PVM
Kaip didesnis PVM pakeitė pietų kavinėje kainą?
Komentarai
KOMENTARAS
Ką 2024 metai gali atnešti verslui Lietuvoje?
Pastarųjų metų patirtis rodo, kad verslas ir gyventojai Lietuvoje iš tiesų rengėsi blogiausiems scenarijams, bet, nuogąstavimams neišsipildžius, plūstelėdavo optimizmo, išaugusio vartojimo bangos ir stambaus verslo noras investuoti nedingo. Tad kokius svarbiausius iššūkius įmonės mato kitąmet, kokių sprendimų ieško ir ar 2024 metai gali nustebinti?
Komentarai
KOMENTARAS
Kokią šių metų patirtį išsinešime į ateinančius metus?
2023 m. nepalankių staigmenų gyventojams ir verslui buvo mažiau negu praėjusiais metais. Tačiau ekonomiką atsivijo ankstesnių metų įvykių pasekmės. Šiemet Lietuvos BVP lyginamosiomis kainomis susitraukė pirmą kartą nuo 2010 m. Kol kas nepanašu, kad bent jau kitų metų pradžioje išsivaduosime iš ekonominio sąstingio. Teigiamų lūkesčių suteikia palūkanų normos, tačiau geopolitiniai įvykiai ir toliau yra vienas didžiausių nerimo šaltinių kelerių metų laikotarpiu vidutiniu laikotarpiu.
Verslas
ELEKTROMOBILIŲ ĮPERKAMUMAS LIETUVOJE
Lietuvos gyventojai įperka vis brangesnius elektromobilius
Elektromobilių įperkamumas Lietuvoje didėja, nors augo ir jų kainos, skelbia SEB bankas, ketvirtadienį pateikęs naujausią elektromobilių įperkamumo indeksą. Taip pat, teigia
Komentarai
KOMENTARAS
Kaip žaliajai energetikai išlikti ant bangos?
Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse gausėjantys atsinaujinančiosios energetikos projektai nuteikia teigiamai. Netrūksta pavyzdžių, liudijančių, kad sėkmingos investicijos į atsinaujinančiųjų elektros išteklių (AEI) projektus mažina įmonių produkcijos savikainą ir didina konkurencingumą. Vis dėlto reikia pripažinti, kad verslas, ypač tas, kuris vysto AEI parkus, susiduria su didele rizika ir iššūkiais.
Finansai ir investavimas
VYRIAUSYBĖ
Lietuvos gyventojai vėl galės įsigyti Vyriausybės taupymo lakštų
Finansų ministerija atnaujina Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) platinimą. Nuo pirmadienio pradedama platinti nauja vienerių metų trukmės VTL emisija, už kurią bus mokama 3,7 proc. metinių palūkanų.
Komentarai
KOMENTARAS
Kokių likusių metų galime tikėtis finansų rinkose?
2022–ieji nepagailėjo iššūkių pasaulio ekonomikai, o kai kuriuos jų padarinius jaučiame iki šiol – nors infliacija ir mažėja, tačiau ji vis tiek yra didesnė už centrinių bankų norimą lygį, tad jie ir toliau bus linkę palaikyti ekonomiką varžančią pinigų politiką. Dėl to valstybėms, įmonėms ir namų ūkiams toliau teks grumtis su išaugusia paskolų palūkanų našta. Grįžtant į 2022–uosius: išvydome bene blogiausius metus investuotojams per visą istoriją, kai ir akcijų, ir obligacijų kainos smuko dviženkliais skaičiais.
Finansai ir investavimas
FINANSŲ RINKOS
„SEB investicijų valdymas“ atstovas: šiais metais finansų rinkose išvydome seniai lauktą atsigavimą
Jau nuo 2023 metų pradžios akcijos rinkose matomas seniai lauktas atsigavimas, teigia „SEB investicijų valdymas“ Investicijų valdymo grupės vadovas Paulius
ŽYMA
SEB