KOMENTARAS

Kokį poveikį šalies ekonomikai turės naujoji nedarbo išmokų tvarka?

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigalios nauja „Sodros“ nedarbo išmokų tvarka – keisis maksimalios ir minimalios išmokų ribos, išmokai gauti reikalingo stažo apskaičiavimo metodika bei kitos sąlygos. Didžiausią naujosios tvarkos poveikį pajus gyventojai, kurie dažnai naudojasi bedarbio statusu, taip pat daugiau uždirbantys asmenys.

KOMENTARAS

Svarbus pokytis – mažinti pensijų atotrūkį po reformos siekia darbdaviai

Šiemet dalis gyventojų pasitraukė iš II pakopos pensijų kaupimo. Dėl to išaugo jų pačių asmeninė atsakomybė už finansinę ateitį. Tačiau kartu pagausėjo darbdavių, kurie palaiko III pensijų pakopą. SEB banko duomenimis, pagal darbdavio pensijų programą mokama vidutinė mėnesio įmoka į III pakopos pensijų fondus yra tris kartus didesnė už tą, kurią vidutiniškai skiria patys darbuotojai, besirūpindami savo gerove senatvėje.

KOMENTARAS

Kokiais principais vadovaujasi didelį turtą valdančios investuotojos?

Dirbdama privačiosios bankininkystės srityje neretai sulaukiu klausimo: kaip savo pinigus valdo turtingi žmonės? Pastaraisiais metais lietuviai, o ypač lietuvės, išties sparčiai turtėja. Nuo 2022 m. iki 2026 m. SEB privačiosios bankininkystės paslaugomis besinaudojančių moterų skaičius išaugo daugiau nei 50 proc., o moterų valdomas vidutinis investicinis portfelis šiemet siekia apie 335 tūkst. eurų. Nors vieno recepto, kaip sukaupti tokį kapitalą, nėra, tam tikri pinigų valdymo principai būdingi daugumai didelį turtą valdančių lietuvių.

KOMENTARAS

Moterys išleidžia daugiau, bet tai nereiškia, kad jos išlaidauja

Nors gyvename modernioje visuomenėje, vis dar susiduriame su stereotipais. Vienas jų – įsitikinimas, kad moterys išlaidauja labiau nei vyrai. SEB banko duomenys rodo, kad moterys tam tikroms prekių kategorijoms šiemet tikrai išleido daugiau pinigų nei vyrai, tačiau tai dažniau susiję ne su impulsyviu vartojimu, o tuo, kad moterys rūpinasi visos šeimos pirkiniais.

KOMENTARAS

Kaip šiuo metu laikosi antros pakopos pensijų sistema?

Kas vyksta antros pakopos pensijų fonduose, kai iš jų pasitraukė dalis gyventojų? Suprantama, kad šiuo metu visiems kyla klausimų, o nerimą kursto įvairūs įvykiai Lietuvoje ir nuolatiniai svyravimai pasaulio finansų rinkose. Tuo metu sistema veikia įprastu režimu – ramiai ir užtikrintai. Kaupime toliau dalyvauja apie 857 tūkst. dalyvių, iš kurių 12 tūkst. kaupti pradėjo jau įsigaliojus pensijų reformai. Be to, nors rinkos šiemet buvo neramios, dauguma didesnės rizikos pensijų fondų nuo metų pradžios jau uždirbo bent 8 proc. investicinę grąžą.

KOMENTARAS

Jei neišleidžiu, vadinasi, taupau? Nebūtinai.

Nuolat kalbame apie infliaciją ir jos pokyčių prognozes, tačiau ar tikrai suprantame šį reiškinį? Bendras kainų lygio augimas savaime nėra vien neigiamas – nuosaiki infliacija dažnai lydi augančią ekonomiką. Problema kyla tada, kai nesuvokiame, kaip infliacija veikia mūsų pinigus, ir nemokame jų valdyti taip, kad santaupų perkamoji galia nemažėtų.

KOMENTARAS

Ar Lietuvoje tik jaunimas išgirdo įspūdingus NVIDIA rezultatus?

Didžiulę įtaką dirbtinio intelekto technologijų raidai daranti bendrovė NVIDIA paskelbė rekordinius ketvirčio rezultatus – pajamos sudarė 81,6 mlrd. JAV dolerių. Vertingiausios pasaulio įmonės pranešimas užbaigė vadinamojo „Magiškojo septyneto“ rezultatų seriją, kuri pasižymėjo stipriu pelno augimu. Technologijų bendrovių naujienos pasaulyje sulaukė didelio investuotojų dėmesio. O Lietuvoje?

KOMENTARAS

Kibernetinių atakų žala Vokietijai viršijo 200 mlrd. eurų. Ko tai moko Lietuvą?

Pramonės konkurencingumo rūpesčius sprendžianti Vokietija turi ir kitą stiprų galvos skausmą – kibernetinių nusikaltimų bangą. Naujausia patirtis rodo, kad verslas yra atakuojamas taip pat intensyviai, kaip ir kritinė šalies infrastruktūra. Puolamos ne tik didžiosios įmonės, bet ir smulkesni verslai. Tai patvirtina, kad nusikaltėliams nėra per mažų taikinių. Vadinasi, per mažos nėra ir Lietuvos įmonės.

KOMENTARAS

Kodėl vis dar neleidžiame sau gyventi geriau?

Lietuviai finansinį saugumą vis dar sieja su stabiliu atlyginimu – daugiau nei pusė šalies gyventojų pagrindines pajamas gauna iš samdomo darbo. Visuomenėje paplitęs įsitikinimas, kad papildomos pajamos, ypač iš kapitalo prieaugio, prieinamos tik turtingiesiems. Tačiau šiuolaikinį žmogų nuo geresnės finansinės ateities dažniausiai skiria ne sukauptas turtas, o įsitikinimai ir įpročiai.

KOMENTARAS

Ekonomika metų pradžioje stabtelėjo prieš būsimą šuolį antrą ketvirtį

Pirmą ketvirtį ekonomikos aktyvumas šiek tiek prislopo, o tam įtakos turėjo ir nepalankūs orai statybų sektoriui metų pradžioje, ir prastesni negu paskutinį praėjusių metų ketvirtį transporto sektoriaus rezultatai. Metinis realus BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, pokytis buvo 2,5 proc. (2025 m. BVP lyginamosiomis kainomis augo 2,9 proc.), arba šiek tiek mažesnis, negu prognozavome. Per pirmą ketvirtį BVP susitraukė 0,4 procento. Labai tikėtina, kad antrosios peržiūros metu pirmo ketvirčio BVP rodikliai bus pagerinti. Antrą ketvirtį metinis pokytis bus didesnis dėl šoktelėjusio atsiėmusių II pakopos pensijų fondų lėšas išlaidavimo, o kuklesni pokyčiai tikėtini nuo rudens.

KOMENTARAS

Lūkesčiai dėl būsto kainų didėjimo neslopsta, bet rinkoje daugėja galinčių ją vėsinti veiksnių

Būsto rinka Lietuvoje šių metų pirmą ketvirtį išliko labai aktyvi, o kainos didėjo. Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų nepasikeitė ir

KOMENTARAS

Ne tonomis, o eurais: kodėl didesnis derlius negarantuoja didesnių pajamų

Žemės ūkiui tinka tas pats principas, kaip ir verslui – daugiau produkcijos ne visuomet virsta geresniais finansiniais rezultatais. Nors pernai ariamosios žemės plotas Lietuvoje išsiplėtė iki 2,313 mln., o derlius siekė 7,5 mln. tonų, tačiau ne visi ūkininkai galėjo jaustis patenkinti ir ramūs. Paaiškėjo, jog galima džiaugtis tonomis, bet nusivilti eurų suma, tenkančia vienam hektarui. Kodėl?

KOMENTARAS

Rūstėjantis pasaulis stiprina gyventojų nerimą dėl finansų

Dar iki karo Irane Lietuvoje gyventojų finansinį nerimą labiau kurstė ne asmeninės pajamos ar įsipareigojimai, o geopolitinė įtampa. Tai rodo ir SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Panašu, kad penktus metus besitęsiantis karas Ukrainoje verčia namų ūkius jaudintis dėl to, kas atsitiktų su jų finansine padėtimi nepalankių įvykių atveju. Karas Irane šį nerimą veikiausiai tik sustiprins – jis atneša puokštę pokyčių, dėl kurių net tik prastės gyventojų lūkesčiai, bet ir reali finansinė padėtis.

KOMENTARAS

Lietuva laimės indekse: kodėl augant pajamoms krentame žemyn?

Pastarąjį dešimtmetį gyventojų pajamos augo sparčiau nei kainos, didėjo perkamoji galia, o santaupų turi vis daugiau žmonių. Tačiau naujausia „Pasaulio laimės indekso“ (World Happiness Report) ataskaita skelbia, jog jaučiamės mažiau laimingi nei pernai – iš 16-os vietos nukritome į 28-tą. Skaičiai rodo, kad gyvename finansiškai geriau, tad kokį signalą siunčia laimės rodikliai?

KOMENTARAS

Kodėl vyresnio amžiaus žmonės neskuba atsiimti II pakopos lėšų?

Diskusijose apie II pensijų pakopos privalumus ir trūkumus bene garsiausiai girdime jauno ir vidutinio amžiaus žmonių balsą: jie turi daugiausia planų, kur galėtų išleisti atsiimtas II pakopos lėšas, dažniausiai turi daugiau kasdienių išlaidų, taip pat aktyviai svarsto investavimo alternatyvas.