IQ.LT

Meniu

trečiadienis, sausio 7 d.

Kad 2026-ųjų svajonės netaptų smegduobėmis

Nuo šiandien iki kitų metų pabaigos lietuviai gali spręsti, ką nuveikti su savo pensijai kauptomis lėšomis. Kai kam sprendimai savaime suprantami ir seniai suplanuoti, tačiau daugeliui vis dar verta pagalvoti ne tik apie galimybes, bet ir apie laukiančias pagundas bei smegduobes.

Naujuosius sutikite ramiai, o sprendimus dėl II pensijų pakopos neskubėdami spėsite priimti po švenčių

Naujuosius metus dažniausiai pasitinkame su asmeninėmis rezoliucijomis, artimųjų ir draugų apsuptyje. Tačiau artėjančius 2026-uosius nemažai gyventojų pasitinka ir su labai praktiškais klausimais apie tai, kaip vertėtų pasielgti su II pensijų pakopos fonduose sukauptomis lėšomis.

Ar aukso karštinė tapo burbulu?

Aukso karštinė finansų rinkose tęsiasi jau trečius metus. Nuo metų pradžios auksas pabrango net 70 proc. ir paskatino itin didelį mažmeninių investuotojų susidomėjimą. Turto klasė, įprastai naudojama apsidraudimui nuo infliacijos, pradeda labai panašėti į rizikingą spekuliacinį turtą. Kita vertus, svyruojanti dolerio pozicija verčia investuotojus ieškoti kitų užuovėjų.

Ko tikėtis pensijų fondams 2026 metais

Šie metai finansų rinkose buvo kupini įvykių, sukėlusių rimtų iššūkių ir kartu suteikusių progų pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis. Pasaulio akcijų indeksai keliavo „amerikietiškais kalneliais“. Metų pradžioje pasaulio akcijų indeksas kilo apie 5 proc., vėliau, investuotojus išgąsdinus JAV prezidento paskelbtiems muitams, smuko beveik 20 proc., o metų pabaigoje vėl pasiekė rekordines aukštumas. Pensijų fondams tokia dinamika reiškia ne tik svyruojančius trumpalaikius rezultatus, bet ir būtinybę nuosekliai valdyti riziką ilguoju laikotarpiu.

Likti negalima pasitraukti – kur dės kablelį apie II pakopos santaupas svarstydami jauni žmonės?

Kas trečias jaunas žmogus Lietuvoje kaupia pensijai, panaši dalis planuoja tai daryti artimiausioje ateityje, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta 18–29 m. šalies gyventojų apklausa. Tai – pozityvios tendencijos, tačiau po Naujųjų atsiradus galimybei atsiimti lėšas iš II pakopos pensijų fondų, kyla rizika, kad dar tik besiformuojantys įpročiai rūpintis ateities finansais gali būti išklibinti.

Kaip keičiasi lūkesčiai dėl trumpalaikių ir ilgalaikių palūkanų normų?

Europos centrinis bankas (ECB) pradėjo mažinti bazines palūkanų normas 2024 m. pabaigoje ir stabtelėjo šių metų viduryje, kai pasiekė 2 proc. ribą. Pavasarį vyravo prognozės, kad palūkanos bus mažinamos iki 1,5–1,75 proc. lygio, tačiau artėjant metų pabaigai, lūkesčiai keitėsi. Šiuo metu dauguma pritaria, kad 2 proc. yra tas lygis, kuris greičiausiai išsilaikys nepakitęs per visus 2026 metus. Tiesa, kitokią situaciją stebime ilgesnio termino valstybių obligacijose – čia investuotojai prašo vis didesnės rizikos premijos.

DI euforijos fone atsiranda daugiau skeptikų – Volstritas sektoriaus pakraščiuose žvalgosi pervertintų bendrovių

Pastarąsias dvi savaites rinkose naujienų netrūko: netylant kalboms apie dirbtinio intelekto (DI) burbulą, daugėja skeptikų. Europoje tuo metu analitikus nustebino netikėtas gynybos bendrovių akcijų išpardavimas. Nors po karo Ukrainoje pradėtas gynybos pajėgumų stiprinimas išlieka prioritetu, rinkos elgsena rodo, kad sektorius tapo taikos derybų lūkesčių įkaitu.

Ką ir kaip vysimės dabar?

Pagal daugelį ekonominių ir socialinių rodiklių Lietuvos progresas pastaraisiais metais pralenkė visas regiono valstybes. Populiarėja nuomonė, kad nebereikia lygiuotis į užnugaryje likusią Estiją, reikia naujų tikslų ir aukščiau iškeltų kartelių. Vis tik, po švytinčiu Lietuvos fasadu, lieka nemažai pelėsio, kurio neišnaikinus, sunku tikėtis pavyti turtingiausias ir pažangiausias Europos Sąjungos (ES) valstybes.

JAV ekonomikos padėtis – prastesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio

Besiruošiant didžiausiam vartojimo bumui prieš didžiąsias metų šventes, amerikiečių nuotaikos su džiugesiu šiemet turi mažai ką bendro. Gyventojų pasitikėjimo rodiklis pasiekė antrą blogiausią rezultatą per penkerius metus, o trys ketvirtadaliai gyventojų vertina ekonomikos būklę kaip tik vidutinišką ar prastą. Pagrindinis gyventojų nerimo šaltinis – spartus kainų augimas, kurį sustiprino pavasarį Trumpo įvesti muitai. Nepaisant to, šalies ekonomika auga tokiu pat greičiu, lyg nieko nebūtų įvykę. Kokia yra tikroji JAV ekonomikos realybė?

Kiek gali tęstis DI bumas?

Dirbtinio intelekto (DI) tema ir toliau kausto investuotojų dėmesį – didžiųjų rinkos žaidėjų rezultatai laukiami net labiau nei pagrindiniai ekonominiai rodikliai. Ilgą laiką trukusi euforija dėl DI, pastarosiomis savaitėmis kiek susvyravo, o investuotojai kelia klausimus, ar milžiniškos investicijos į modelių kūrimą ir duomenų centrus atsipirks.

Kodėl Juodasis penktadienis Lietuvoje tapo viso mėnesio reiškiniu

„Juodasis penktadienis“ (angl. Black Friday) ir „Kibernetinis pirmadienis“ (angl. Cyber Monday) jau seniai išsiplėtė iš JAV į visą pasaulį ir

JAV – augimo nuotaikos, Europa bando vytis, bet ne itin sėkmingai

JAV akcijų rinkose pastarąsias dvi savaites netrūko optimizmo – investuotojus teigiamai nuteikė puikūs technologijų įmonių rezultatai, švelnesnė pinigų politika ir mažėjanti įtampa su Kinija. Europa tuo metu atsiliko – nors euro zonos ekonomika augo sparčiau, nei tikėtasi, pelningumo atotrūkio nuo JAV įveikti nepavyko.

Minint pasaulinę taupymo dieną: neįdarbinti pinigai finansinės ramybės neatneš

Finansinis saugumas – vienas svarbiausių šiuolaikinio žmogaus poreikių. Planuojantys išlaidas bei santaupas savo rankose išlaiko kontrolę, o užklupus netikėtumams – juos atremia išvengdami didelių emocinių ir finansinių nuostolių. Šiandien, minint pasaulinę taupymo dieną, verta paklausti – ką iš tiesų reiškia būti finansiškai saugiam?

JAV vyriausybės uždarymo kontekste nuotaikos rinkose saikingai optimistinės, bet yra ir perspėjimo ženklų

Užsitęsus JAV vyriausybės uždarymui, investuotojų nuotaikos išlieka saikingai optimistinės, nors bendro ekonominio augimo kontekste matyti ir perspėjimo ženklų. Stipriais trečiojo ketvirčio rezultatais nudžiugino didieji JAV bankai, o regioninių skolintojų duomenys rodo, kad kreditavimo sektorius išlieka atsparus, nepaisant pavienių įtampų. Europa stebi silpnėjančios Vokietijos ekonomikos signalus, o žaliavų rinkose staigus aukso kainos kritimas priminė, kad stiprūs pakilimai retai baigiasi švelniais nusileidimais.

Ko NT sektoriuje tikėtis kitais metais?

Būsto rinkoje šiemet toliau tęsiasi klestėjimo etapas – nuo praėjusių metų pabaigos stebimas itin išaugęs rezervacijų bei sandorių skaičius. Pavyzdžiui, Vilniaus pirminėje rinkoje būsto rezervacijų skaičius yra aukščiausiame lygyje nuo pat 2021 metų. Panašios tendencijos stebimos ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kitais metais būsto rinką paveiks ne tik reguliaciniai pokyčiai, bet ir pirkėjai, pasiruošę į NT nukreipti II pensijų pakopoje turimas lėšų. Tad ko NT sektoriuje tikėtis kitais metais?

ŽYMA
SWEDBANK