Bankų tuštėjimo metas: pamažu nyksta skyriai, panašus likimas gali laukti kortelių

Per pastarąjį dešimtmetį finansų paslaugų sektoriuje įvyko nemažai transformacijų, tačiau, panašu, permainų ateityje laukia dar daugiau. Kaip bankai galėtų atrodyti 2029-aisiais?

Piliečio alga – misija (ne)įmanoma

Nepaisant regione tvyrančio euroskepticizmo, Lietuvos gyventojai yra vieni optimistiškiausių europiečių Europos Sąjungos atžvilgiu. Vos keletui ekspertų ir nevyriausybinių organizacijų pradėjus kalbėti apie naują šiuolaikinių skurdo ir atskirties problemų sprendimo būdą – vadinamąsias bazines pajamas, mūsų visuomenė jau palankiausiai regione vertina šią gana teorinę naujovę.

Ačiū, maišelio nereikia: elektroninė prekyba auga kaip ant mielių

Ekspertai netrukus žada tikrą elektroninės prekybos proveržį, tačiau skubėti uždaryti įprastų parduotuvių dar nesiūlo

Smuko Lietuvoje veikiančių bankų pelnas

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai praėjusiais metais uždirbo 239,7 mln. eurų grynojo pelno.

Lietuviškos bekontaktės kortelės turės 2,5 karto didesnį limitą

Nuo rudens planuojama didinti Lietuvos komercinių bankų išduodamų kortelių limitą. Jis didės nuo 10 iki 25 eurų.

Vilniuje – rekordiškai įperkami butai, teigia „Swedbank“

Banko „Swedbank“ pristatytas būsto įperkamumo indeksas rodo, kad nuomos pajamingumas visuose didžiuosiuose miestuose ir toliau laikosi aukštame lygyje. Pastebima, jog šių metų pradžioje atlyginimų šuolis Vilniuje butų įperkamumą kilstelėjo iki istorinių aukštumų.

Lietuviai pirmauja Baltijos šalyse pagal papildomą darbą

Lietuvos gyventojai yra labiausiai linkę dirbti papildomai Baltijos šalyse, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Tai lemia pajamų ir santykių skirtumas.

Kur slypi lietuvių laimės priežastys?

Šių metų Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai mūsų šalis buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis laimingesni ir kas dar labiau galėtų padidinti jų laimės jausmą?

Prieš dešimtmetį pirkti būstai nebeįtinka

Šalyje daugėja gyventojų, kurie „išaugo“ prieš dešimtmetį ar seniau pirktą nuosavą būstą ir yra pasirengę jį pakeisti į geresnės kokybės naujos statybos būstą. Poreikis gyventi kokybiškesniame būste, didelė tokio būsto pasiūla bei optimistiniai gyventojų lūkesčiai dėl ateities yra pagrindiniai faktoriai, šiuo metu lemiantys būsto finansavimo augimą.