KOMENTARAS

Vasarą lietuviai daugiau pinigų paliko Pietų Europoje

SEB banko duomenimis, šią vasarą gyventojai atsiskaitydami banko kortelėmis, naudojant kortelių skaitytuvus Lietuvoje, išleido maždaug 7 proc. daugiau negu pernai. Metinė infliacija šalyje vasarą buvo minimali, todėl realus namų ūkių vartojimas augo. Atsiskaitymai kortelėmis užsienyje augo kiek labiau negu Lietuvoje ir tai rodo, kad lietuviai šiemet užsienio kelionėms, ypač Pietų Europoje, pinigų negailėjo.

KOMENTARAS

Lietuvos ekonomikos atsigavimo tempas nelėtėja

Lietuvos BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, antrą 2024 metų ketvirtį buvo 1,4 proc. didesnis negu prieš metus.

KOMENTARAS

Stabili būsto rinka, stabilūs ir gyventojų lūkesčiai

Antrą ketvirtį pasiteisino lūkesčiai ir Europos Centrinis Bankas (ECB) pagaliau ryžosi sumažinti bazinę palūkanų normą. Tačiau birželį gyventojų lūkesčių dėl būsto kainų tai stipriau nepakeitė, palyginti su ankstesniais ketvirčiais. Prognozuojama, kad antrą pusmetį ECB bazines palūkanų normas mažins, tačiau lėtai, todėl ir gyventojų lūkesčių bei aktyvumo būsto rinkoje pokyčiai artimiausiais ketvirčiais veikiausiai bus nedideli.

MAKROEKONOMIKA

SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes – negirk dienos be vakaro

Šiemet gyventojų perkamoji galia atsigauna, darbo rinka yra gana stabili, o pramonės gamyba taip pat po truputį lipa iš duobės.

NT RINKA

Gyventojai laukia mažesnių palūkanų, bet pigesnių butų nesitiki

Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų

ĖDRUSIS PVM

Kaip didesnis PVM pakeitė pietų kavinėje kainą?

MOKESČIAI

Degalų verslas nesutaria su ekonomistais: ar akcizo didinimas pakenks ekonomikai?

Degalinių atstovas teigė, kad nuo sausio padidėjęs dyzelino ir suskystintų naftos dujų (SND) akcizas neigiamai paveiks ekonomiką, brangins maistą ir didins infliaciją, bet degalinės pokyčių pajusti neturėtų. Tačiau ekonomistai sako priešingai – nei ekonomikai, nei infliacijai padidėjęs akcizas įtakos beveik neturės.

KOMENTARAS

Kokią šių metų patirtį išsinešime į ateinančius metus?

2023 m. nepalankių staigmenų gyventojams ir verslui buvo mažiau negu praėjusiais metais. Tačiau ekonomiką atsivijo ankstesnių metų įvykių pasekmės. Šiemet Lietuvos BVP lyginamosiomis kainomis susitraukė pirmą kartą nuo 2010 m. Kol kas nepanašu, kad bent jau kitų metų pradžioje išsivaduosime iš ekonominio sąstingio. Teigiamų lūkesčių suteikia palūkanų normos, tačiau geopolitiniai įvykiai ir toliau yra vienas didžiausių nerimo šaltinių kelerių metų laikotarpiu vidutiniu laikotarpiu.

LIETUVOS EKSPORTO METINIS NUOSMUKIS

Analitikas smukusį eksportą sieja su sugriežtintu reeksportu, verslas – mažesniu vartojimu

Trečią mėnesį iš eilės daugiau nei penktadaliu smunkantį metinį Lietuvos eksportą analitikas sieja su sumažėjusiu reeksportu, tuo metu pramonininkų atstovas

ANTRADIENIO KALEIDOSKOPAS

NT sandorių nuosmukis, JK sankcijos Rusijai ir kitos svarbiausios naujienos

Svarbiausių rugpjūčio 8-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga. Liepą NT rinkoje sandorių buvo 25–30 proc. mažiau nei paprastai Šiemet vidurvasaris nekilnojamojo

INFLIACIJA

Defliacija teigiamai paveikė gyventojų lūkesčius, rugpjūtį kainos gali didėti

Lietuvoje trečią mėnesį iš eilės fiksuojant defliaciją, o gyventojų perkamajai galiai nemažėjant, su itin aukšta infliacija sietą ekonomikos nuosmukį galima laikyti pasibaigusiu, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, kainų kritimas teigiamai paveikė gyventojų lūkesčius.

KOMENTARAS

Lūkesčiai dėl būsto kainų nebeprastėja

Gyventojų, galvojančių, kad būsto kaina Lietuvoje per artimiausius dvylika mėnesių didės, antrą ketvirtį padaugėjo nuo 38 proc. iki 43 procentų. Tai pirmas toks teigiamas lūkesčių pokytis po trijų iš eilės nuosmukio ketvirčių, rodantis, kad bent trumpam gyventojų lūkesčiai stabilizavosi. Tai turbūt susiję su tuo, kad būsto kainos daugiau negu pusmetį mažai kinta, o lauktos būsto kainų korekcijos vis dar nėra.

EKONOMIKA

Vasarą kainos dar mažės, o rudenį defliaciją vėl keis infliacija

Statistikams birželį antrą mėnesį iš eilės fiksavus defliaciją analitikai pabrėžia, jog birželį pirmą kartą po beveik dvejų metų pertraukos sumažėjo

DEFLIACIJA

Ekonomistai: defliaciją lėmė degalų kainos, vangesnė paklausa

Po ilgos pertraukos Lietuvoje užfiksuotą mėnesio defliaciją lėmė mažėjusios degalų kainos, sako ekonomistai. Kai kurie taip pat teigia, kad tai rodo mažėjančią gyventojų perkamąją galią, kurią veikia recesinės nuotaikos, pabrangusios paskolos.

NAUJIENŲ APŽVALGA

Trečiadienio kaleidoskopas: Lietuvos ekonomika, R. Pratasevičiaus bausmė ir kitos svarbiausios naujienos

Svarbiausių gegužės 3-iosios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga. Lietuvos ekonomika. Po to, kai antradienį paskelbti techninę recesiją Lietuvoje patvirtinantys pirmojo