Zoologiškai sociologiniai apmąstymai

Kai prisimenu prabėgusią vasarą, niekaip negaliu pamiršti darbščiosios uodės, kuri atskrisdavo vakarais mano kraujo atsigerti. Suprantu, bet nepateisinu: ji misdavo mano geru savo būsimų vaikelių labui. Jai reikėdavo mano kraujo, kurį ji panaudodavo savo šeimos, palikuonių gerovei.