KOMENTARAS

Sunki Vokietijos ekonominė realybė: ką tai reiškia Lietuvai?

Daug metų savo pramonės jėgą demonstravusi Vokietijos ekonomika šiuo metu yra gilioje duobėje. Šalyje pramonės produkcijos apimtys siekia vos 2010 m. lygį, o bendras vidaus produktas iš esmės nepasikeitė nuo pat 2019-ųjų. Daugelį metų Vokietija buvo Europos ekonomikos varikliu, bet šiuo metu ji tapo viso regiono stabdžiu. Reformų ir valdžios investicijų trūkumas pastaraisiais metais šią šalį stūmė tik gilyn. Visgi, koalicijos griūtis ir išankstiniai Parlamento rinkimai suteikia vilties, kad naujai išrinkta Vokietijos valdžia imsis taip reikalingų reformų.

EP RINKIMAI

Prognozės pildosi: kraštutiniai dešinieji sudrebins Europą

Balsavusių apklausos rodo, kad baimės, jog Europos Parlamento (EP) rinkimuose kils kraštutinių dešiniųjų banga, regis, pildosi, bent jau Vakarų Europoje. Balsavusiųjų

COUP D'ÉTAT

Kancleriu užsimanęs tapti princas stoja prieš Vokietijos teismą – kaltinamas sąmokslu nuversti valstybę

Princas, jo mergina iš Rusijos ir dar septyni kraštutinių dešiniųjų sąmokslo grupės įkūrėjai, tarp kurių – ir buvusi Vokietijos parlamentarė,

PASIRUOŠIMAS BLOGIAUSIAM

W. Wagneris: NATO parama Baltijos valstybėms – geležinė, bet tik tam tikromis sąlygomis

Per dvejus metus nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą Europoje daug kas pasikeitė. Ėmė keistis požiūris ne tik į

VOKIETIJOS BRIGADA

O. Scholzas Lietuvoje: mes tvirtai remiame savo partnerius Baltijos šalyse

Pirmadienį Lietuvoje lankosi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Vizito metu Generolo Silvestro Žukausko poligone jis susitiko su G. Nausėda. Šalies vadovas su

„EURO 2024“

Sunku nebuvo: kaip Vokietija ruošiasi Europos futbolo čempionatui?

Europos futbolo čempionatą rengiančiai Vokietijai neprireikė pastatyti nė vieno naujo stadiono Mėnesį nuo birželio 14-osios iki liepos 14 d. vyksiantis XVII

ANTRADIENIO KALEIDOSKOPAS

Laisvės partijos samdomi darbuotojai, prestižinės mokytojo profesijos likimas ir kitos dienos naujienos

Svarbiausių balandžio 23-iosios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga. Nuslėpti faktai apie D. Žalimo žmoną ir V. Pranckiečio prisiminimai Praėjusią savaitę viešojoje

ALTERNATYVA VOKIETIJAI – KINIJA

Dresdene sulaikytas galimai Kinijai šnipinėjęs vokiečių europarlamentaro padėjėjas

Vokietijos prokurorai antradienį pranešė, kad Vokietijos kraštutinių dešiniųjų politiko, Europos Parlamento (EP) nario, padėjėjas buvo sulaikytas įtariant jį šnipinėjimu Kinijos

ŠNIPINĖJIMAS

Bairoite – Kremliaus ausys

Bairoito mieste Vokietijoje sulaikyti du šnipai, kurie Rusijos nurodymu šnipinėjo JAV kariuomenės objektus. Apie tai skelbia vokiečių leidinys „Der Spiegel“ Pagrindinis

ALFA TAŠKAS

A. Anušauskas atskleidžia: Lietuvoje – pirmieji vokiečių brigados kariai, bet jų galėjo ir nebūti

Pirmadienį į Lietuvą atvyko pirmieji 20 Vokietijos brigados karių. Žinia – džiugi, bet viena kregždė, kaip sakoma, dar ne pavasaris.

VEIMARO TRIKAMPIS

Pečius surėmusios Vokietija, Prancūzija ir Lenkija ragina Europą ginkluotis

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai reikalauja dar labiau stiprinti ginklavimąsi Europoje. „Turime išnaudoti visą

VOKIETIJOS EKONOMIKOS PROGNOZĖS

Negatyvi diagnozė – Vokietijos ekonomika serga

Penki Vokietijos ekonominių tyrimų institutai paskelbė nematantys perspektyvų Vokietijos bendrajam vidaus produktui (BVP) augti. Ekspertų teigimu, Vokietijos ekonomika išgyvens nuosmukį

TREČIADIENIO KALEIDOSKOPAS

Prezidento ir pranešėjo istorijos tęsinys, kodėl JAV ribotai remia Ukrainą ir kitos svarbiausios dienos naujienos

Svarbiausių kovo 27-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga. Prezidento ir pranešėjo istorija tęsiasi Pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją kelis mėnesius nagrinėjusi parlamentinė

EUROPOS GYNYBA

Vokietijos branduolinių ginklų galvosūkis: turėti ar neturėti?

„Gyvename lūžio laikotarpiu. Tai reiškia, kad pasaulis po jo nebebus toks pat, koks buvo prieš tai“, – šie žodžiai ištarti Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo kalboje, sakytoje 2022 m. vasario 27 d. – praėjus trims dienoms nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Čia jis pirmą kartą pavartojo terminą „Zeitenwende“ – „lūžio laikotarpį“. Tas lūžis reiškė Vokietijos perėjimą nuo nuosaikios ir ekonomine galia grįstos valstybės į didelę karinę galią turinčią jėgą.