Meniu
Prenumerata

penktadienis, lapkričio 22 d.


Pasaulis
ŠVEICARIJA IR VOKIETIJA
Šveicarija uždraudė Vokietijai siųsti į Ukrainą šveicariškus šaudmenis
Tradiciškai neutrali Šveicarija ketvirtadienį uždraudė Vokietijai siųsti į Ukrainą bet kokius Šveicarijoje pagamintus šaudmenis, naudojamus oro gynybos ginkluotėje, kurią Berlynas nori išsiųsti į karo draskomą šalį, kad padėtų atremti Rusijos invaziją.
Pasaulis
KARAS UKRAINOJE
Kremlius: Paryžius ir Berlynas nerodo noro tarpininkauti taikos Ukrainoje deryboms
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija nerodo „jokio noro“ tarpininkauti taikos Ukrainoje deryboms, ir gyrė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pasiūlymą surengti derybas.
Verslas
KRIZĖ
Vokietijai artėjant prie recesijos, euro zonoje ekonominė veikla spalį toliau traukėsi
Euro zonoje ekonominė veikla spalį toliau traukėsi, tuo metu didžiausia ES ekonomika Vokietija, regis, nenumaldomai artėja prie recesijos, pirmadienį parodė atidžiai stebimo tyrimo rezultatai.
Pasaulis
KINIJA IR VOKIETIJA
O. Scholzas kitą mėnesį vyks vizito į Kiniją
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį paskelbė, kad kitą mėnesį su vyriausybine delegacija vyks į Kiniją – tai bus pirmoji kurios
Pasaulis
ENERGETIKOS KRIZĖ
O. Scholzas: dujų kainų lubų nustatymui ES būtinas bendradarbiavimas su kitomis pirkėjomis
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) siūlomos gamtinių dujų kainų lubos, skirtos pažaboti didėjančias energijos sąnaudas, gali būti veiksmingos tik glaudžiai bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis partnerėmis, tokiomis kaip Pietų Korėja ir Japonija.
Pasaulis
ENERGETIKA
E. Macronas ragina Vokietiją pademonstruoti „solidarumą“ energetikos krizės akivaizdoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paragino Vokietiją pademonstruoti europinį „solidarumą“ sparčiai didėjančių energijos kainų fone, perspėdamas, kad Berlyno milijardinės vertės planas, skirtas padėti savo šalies vartotojams, gali lemti ES rinkos „iškraipymų“.
Pasaulis
BENDRADARBIAVIMAS
Prancūzija pradeda tiekti dujas Vokietijai
Europą apėmus Rusijos agresyvumo išprovokuotai energetikos krizei, Prancūzija pradeda tiekti dujas Vokietijai, skelbia „Deutsche Welle“.
NT ir energetika
ENERGETIKA
Lenkijos premjeras dėl Europos energetikos problemų kaltina Vokietiją
Lenkijos ministras pirmininkas dėl Europos energetikos problemų kaltina Vokietiją, kurios susitarimas su Maskva dėl gamtinių dujų tiekimo, anot jo, turi „katastrofiškų“ padarinių 27 valstybes vienijančiai Europos Sąjungai (ES), pranešė lenkų naujienų agentūra PAP ir Lenkijos radijas.
Pasaulis
KARINĖS PAGALBOS DIDINIMAS
Europos Sąjunga apmokys iki 15 tūkst. ukrainiečių karių
Europos Sąjunga (ES) nori ateinančią žiemą apmokyti iki 15 tūkst. ukrainiečių karių, sekmadienį rašo vokiečių savaitraštis „Welt am Sonntag“, remdamasis ES aukšto rango diplomatais ir atitinkamomis rezoliucijomis.
NT ir energetika
ENERGETINĖ KRIZĖ
Kaip Vokietija panoro „išdurti“ visą ES
Vokietijos bandymas vienašališkai sumažinti savo vartotojams ir pramonei energetikos kainas sukėlė didžiulį pasipiktinimą tiek Briuselyje, tiek kitose ES šalių sostinėse. Vokietija
Verslas
ENERGETIKA
„Volkswagen“ dėl dujų stygiaus svarsto iškelti gamybą iš Vokietijos ir Rytų Europos
Vokietijos automobilių pramonės gigantas „Volkswagen AG“ svarsto iškelti gamybą iš Vokietijos ir Rytų Europos, jei nebus išspręsta dujų trūkumo regione problema, rašo „Bloomberg“.
IQ Tema
PO ANTROJO PASAULINIO KARO
J. Stalinui panorėjus: kaip Kaliningradas tapo SSRS forpostu Baltijos jūros regione
Rytprūsiai, pakliuvę ant Antrojo pasaulinio karo nugalėtojų grobio stalo, nustojo egzistuoti, o gyventojai už nacistinės Vokietijos pradėtą karą sumokėjo itin brangiai. Josifas Stalinas atsiriekė didelę dalį krašto, o tuomečiai sąjungininkai tam pernelyg neprieštaravo ir užmerkė akis prieš sovietų žiaurumą.
Pasaulis
ES GYNYBA
O. Scholzas: Vokietijos kariuomenė turi tapti „geriausiai aprūpinta“ Europoje (atnaujinta)
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad šalis yra pasirengusi imtis lyderės vaidmens užtikrinant Europos saugumą, ir pažadėjo šalies kariuomenę paversti „geriausiai aprūpinta“ žemyne. Pripažindamas Vladimiro Putino Rusiją „didžiausia grėsme“ NATO, O. Scholzas teigė, kad Europa turi būti pasirengusi atremti šį iššūkį. „Sakome labai aiškiai: Vokietija yra pasirengusi imtis vadovaujamos atsakomybės dėl mūsų žemyno saugumo“, – pabrėžė kancleris. „Mūsų, kaip daugiausiai gyventojų, didžiausią ekonominę galią turinčios, žemyno viduryje esančios šalies, kariuomenė privalo tapti įprastinės gynybos Europoje kertiniu akmeniu, geriausiai aprūpintomis pajėgomis Europoje“, – sakė jis. Dviejų pasaulinių karų šešėlio persekiota Vokietija visada lengvai ir tyliai žingsniavo pasaulio arenoje, kai reikėjo spręsti konfliktus ir karinius klausimus. O. Scholzas teigė, kad Vokietijos kariuomenė per ilgai užsiiminėjo tokiomis funkcijomis kaip „gręžinių gręžimas, humanitarinės pagalbos teikimas, potvynių stabdymas, taip pat pagalba su skiepais per pandemiją“. „Bet tai nėra jūsų pagrindinė misija“, – sakė jis. – Pagrindinė Bundesvero užduotis yra laisvės gynimas Europoje.“ Rusijos invazija į Ukrainą paskatino O. Scholzo vyriausybę atsisakyti ilgai vykdyto gynybos ir užsienio politikos kurso. Pripažindamas, kad kariuomenės „pajėgumų spragos“ yra „didžiulės“, kancleris pažadėjo jas greitai pašalinti. Rusijos kariams įžengus į Ukrainą, O. Scholzas paskelbė apie 100 mlrd. eurų fondą, skirtą Vokietijos kariuomenės gynybai sustiprinti ir kompensuoti dešimtmečius trukusį nuolatinį finansavimo trūkumą. „Daugiau ar mažiau nuogas“ Nuo to laiko specialus Bundesvero fondas buvo įtrauktas į Vokietijos konstituciją. Didžiausia Europos ekonomika taip pat padidins karines išlaidas iki dviejų procentų nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) po ištisus metus trukusio investicijų trūkumo, papiktinusio NATO partnerius. Vokietijos sausumos pajėgų vadas Alfonsas Maisas tą dieną, kai V. Putinas įsakė įvesti savo karius į Ukrainą, atskleidė niūrią Bundesvero būklę. A. Maisas pabrėžė, kad kariuomenės „galimybės“ paremti NATO yra „labai ribotos“. Bundesveras „yra daugiau ar mažiau nuogas“, sakė jis. Nuo Šaltojo karo pabaigos Vokietija sumažino savo kariuomenės narių skaičių nuo 500 tūkst. 1990 metais iki maždaug 200 tūkst. šiuo metu. Gynybos pareigūnai ne kartą išreiškė nerimą dėl kariuomenės įrangos bėdų – naikintuvai, tankai, sraigtasparniai ir laivai nuolat genda. Kadangi Vokietija, kaip ir kitos Vakarų sąjungininkės, patiria spaudimą siųsti ginkluotę Ukrainai paremti, paaiškėjo ir jos kariuomenės atsargų būklė. Nepaisant klestinčios ginkluotės pramonės, kai kurių ginklų, kuriuos Vokietija pažadėjo Ukrainai, tokių kaip oro gynybos sistemos „Iris-T“, neturi net jos pačios kariuomenė. Vokietijos kariuomenės vadas Eberhardas Zornas šią savaitę įspėjo, kad Vokietijos kariuomenė, skubėdama aprūpinti Ukrainą, turi būti atsargi, kad jos pačios atsargos nesibaigtų. „Viską, ką atiduodame, mums reikia grąžinti“, – perspėjo jis.
Pasaulis
ENERGETIKA
Vokietija perėmė „Rosneft“ padalinių šalyje kontrolę
Berlynas penktadienį paskelbė perėmęs Rusijos įmonės „Rosneft“ padalinių Vokietijoje kontrolę, siekdamas užtikrinti energijos tiekimą, kuris buvo sutrikdytas Maskvai įsiveržus į Ukrainą.
Pasaulis
PRIKLAUSOMYBĖ NUO RUSIJOS
O. Scholzas: Vokietija rusiškų dujų poreikio nebeturės po metų
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad jo šalis iki 2023 metų pabaigos galės atsisakyti gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.
ŽYMA
VOKIETIJA