Pagaliau viena didžiausia šios žiemos politinė mįslė atskleista. Atsakymas buvo labai tikėtinas ir tuo pačiu neįtikėtinas.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė nedalyvaus prezidento rinkimuose. Tai buvo tikėtina. Populiari, bet blanki politikė nusprendė pasielgti savanaudiškai. Užuot vargusi debatuose ir vis tiek nepatekusi į antrąjį rinkimų turą, ji pasirinko beveik garantuotą kelialapį į Briuselį, kuriame darė tai, ką moka geriausiai – buvo blanki. Kaip savo komentare pastebi IQ korespondentas Briuselyje Evaldas Labanauskas, Briuselio senbuvė V. Blinkevičiūtė nelabai rado laiko kažkokiems Europos reikalams, nes, matyt, vis apie Lietuvos pensininkus, paprastą žmogų galvojo.
Neįtikėtina yra tai, kad didžiausia šalies partija, kuri realiai pretenduoja formuoti Vyriausybę jau šių metų rudenį, atsisako ambicijų pakovoti dėl prezidento posto. Ne mažiau keistas ir partijos sprendimas šiuose rinkimuose remti dabartinį prezidentą Gitaną Nausėdą.
Šį sprendimą bandoma pateisinti labai abejotinais argumentais, esą tai užtikrins gerus santykius su G. Nausėda, nes jis laimės antrąją kadenciją, o socialdemokratai formuos Vyriausybę. Pernelyg daug nežinomųjų. G. Nausėda gal ir laimės, socialdemokratai gal ir formuos Vyriausybę. Bet kurių galų parlamentinėje respublikoje tradicinei įtakingai partijai atsiduoti tik vienam iš kandidatų į prezidentus? Būtų oriau į šiuos rinkimus deleguoti Gintautą Palucką, kuriam greičiausiai pritrūktų vieno balso iki penktos vietos pirmajame ture.
Būtų oriau į šiuos rinkimus deleguoti Gintautą Palucką, kuriam greičiausiai pritrūktų vieno balso iki penktos vietos pirmajame ture.
Gerokai rimtesnę problemą socialdemokratai susikuria susisaistydami su G. Nausėda, kuris visą kadenciją demonstruoja vertybes, švelniai tariant, gana tolimas socialdemokratams. G. Nausėdos gerovės valstybė tapo visiška butaforija, jo požiūris į žmogaus teises turėtų būti atgrasus bet kuriam tikram socialdemokratui.
Lietuvos socialdemokratų partijos inerciją parodo ir faktas, kad paramą G. Nausėdai jie išreiškia kaip tik tuo metu, kai dabartinis šalies vadovas atsidūrė rimčiausioje reputacijos krizėje per visą savo kadenciją. Miuziklo „Operos Fantomas“ Londone istoriją galima vertinti ir kaip naudojimąsi tarnybine padėtimi, ir kaip brangią pavaldinio dovaną. Bet neabejotinai šis siužetas bus svarbus prezidento rinkimų, kurių dalyviai jau būriuojasi užkulisiuose, spektaklyje.
Kaip tai pateisina socialdemokratai? Ausyse skamba legendinė legendinio socialdemokratų lyderio Algirdo Mykolo Brazausko frazė: „Vsio zakonno“ (liet. viskas teisėta). Tik bėda, kad šiuo atveju nie vsio zakonno, bent jau taip mano ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, ir nemenka dalis visuomenės.
Socialdemokratų kelyje į valdžią laukia ir daugiau duobių, kurias aplenkti trukdys ta pati V. Blinkevičiūtė. Ji nesako, ar ves partiją Seimo rinkimus rudenį. Bet kad ir pasakytų, bet kuris atsakymas blogas, nes kelia krūvą klausimų. Jei ves, tai kodėl išvyko į Briuselį? Kadangi V. Blinkevičiūtei vieta Seime garantuota, ar dėl jos aukos minkštesnę Europos Parlamente? Ar sieks premjerės ar bent kokio ministro posto? Jei ne, tai kas tuomet bus realiu socialdemokratų lyderiu ir kandidatu į ministro pirmininko poziciją? Klausimų daug, atsakymai – miglose.
Kol kas V. Blinkevičiūtė demonstruoja, kad partijai toliau norėtų vadovauti iš Briuselio, kaip tai daro Viktoras Uspaskichas ar Waldemaras Tomaszewskis. Dalyvaudama Europos Parlamento rinkimuose V. Blinkevičiūtė siunčia žinią, kad nebus kaip Gabrielius Landsbergis, kuris atsisakė mandato prieš lemiamas kovas praėjusiuose Seimo rinkimuose.
Ironiška, bet tai ne V. Blinkevičiūtės, o socialdemokratų partijos problema. Partijos, kuri tapo tokia panaši į savo lyderę: populiarią, blankią, beveidę, be lyderystės ir be jokių ambicijų.
Ar rinkėjai rudenį tikrai patikės, kad Lietuvai šiais sudėtingais laikais turi vadovauti būtent tokia partija?
Ovidijus Lukošius yra IQ ir Alfa.lt vyriausiasis redaktorius
