Ketvirtadienį Briuselyje ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje dalyvavęs Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys taip pat planavo susitikti su Švedijos atstovais ir aptarti derybas dėl elektros viršpelnių pasidalijimo, kas leistų bent šiek tiek kompensuoti išaugusias elektros kainas. Vis dėlto nedidelė tikimybė, kad pavyks sutarti iki planuoto termino.
„Parengėme atitinkamus dokumentus su visais skaičiavimais. Aiškiai matyti, kad iš Švedijos daugiausia importuojame elektros. Taip pat esu išsiuntęs ir laiškus ministrei, šiek tiek perkalbėjęs apie tai ankstesnėje ES Taryboje. Kaip tik 16 val. planuojame turėti susitikimą su Švedijos viceministru, kuris kuruos šią temą“, – į IQ klausimą apie derybas su Švedija ketvirtadienį atsakė D. Kreivys.
Jis teigė, kad didžiausia kliūtis buvo naujos Švedijos vyriausybės formavimo procesas. Nauja dešinioji Švedijos vyriausybė buvo patvirtinta spalio viduryje, maždaug po mėnesio praėjus parlamento rinkimams.
„Pokalbiai ir tam tikros derybos vyksta. Be abejo, galėtų vykti greičiau, bet reikia turėti omenyje, kad vyriausybė yra ką tik suformuota“, – teigė Lietuvos energetikos ministras.
Skaičiai bus konkrečiai apskaičiuojami reguliatorių – ne ministerijos, ne politikai skaičiuos.
D. Kreivys taip pat atsisakė įvardyti, į kokią konkrečią sumą Lietuva pretenduotų: „Skaičiai bus konkrečiai apskaičiuojami reguliatorių – ne ministerijos, ne politikai skaičiuos. Tai techninė informacija. Mes turime labai konkrečius techninius srautus, kurie labai aiškiai indikuoja, kad Švedija yra ta šalis, iš kurios Lietuva turėtų gauti viršpelnius.“
Kaip IQ jau rašė, rugsėjo pabaigoje ES šalių energetikos ministrai pasiekė susitarimą dėl priemonių mažinti elektros kainas. Pagal Europos Komisijos pasiūlymą numatyta mažinti elektros vartojimą bent 10 proc. per mėnesį ir bent 5 proc. piko valandomis. Kitas pasiūlymas, įvesti solidarumo mokestį dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektoriui, kurie sugebėjo uždirbti iš energetikos krizės. Taip pat sutarta perimti viršpelnius iš pigiau elektrą generuojančių gamintojų. Tai yra nustatyti 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas gamintojams, elektrą gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, atliekų, branduolinės ar vandens energijos. Visa tai, pasak Komisijos, atneštų apie 142 mlrd. eurų, kuriuos valstybės narės panaudotų sumažinant vartotojams energijos sąskaitas, padedant pažeidžiamiausiems šeimų ūkiams ir verslui.
Tačiau Lietuvai, kuri iš esmės neturi elektros generatorių, iš kurių galėtų nusigriebti bent šiek tiek „grietinėlės“, tai buvo maža paguoda. Todėl buvo įtrauktas išskirtinai Lietuvai skirtas skyrius, kad viršpelniai eis ne tik elektros gamintojų šaliai, bet ir valstybei elektros energijos pirkėjai.
„Šiuo metu mes turime Taryboje aiškų reglamentą, kuriame yra skirsnis išimtinai Lietuvai. Šis skirsnis sako, kad tos šalys, kurios eksportuoja į Lietuvą elektrą, turi privalomai dalytis viršpelniu. Manau, kad šis žingsnis yra reikšmingas žingsnis į priekį“, – tuomet džiaugėsi D. Kreivys.
Vėliau jis teigė, kad iki gruodžio 1 d. turi būti „privalomai“ padaryti susitarimai su Švedija, o Europos Komisija tuos susitarimus esą „prižiūrės ir pagelbės“. Gruodžio 1-oji – jau kitą savaitę, todėl abejotina, kad iki to laiko pavyks susitarti su švedais.