Irmantas Gelūnas/BNSLietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys džiaugėsi penktadienį įvykusio ES energetikos ministrų susitikimo rezultatais. Pasak jo, Lietuva pasiekė svarbią pergalę ir tai turėtų pateisinti prezidento Gitano Nausėdos „pasitikėjimo kreditą“.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda LRT teigė, kad kol kas energetikos ministras turi pasitikėjimo kreditą, bet tik jei iki gruodžio 1-osios D. Kreiviui pavyks įvykdyti duotas svarbias užduotis.
„Aš žiūriu ir žvelgiu į tai, kaip seksis ministrui įgyvendinti tas užduotis, kurios jam yra duotos, ir jis turi labai aktyviai dirbti Europos Sąjungos formatu. Penktadienį bus energetikos ministrų susitikimas, kuriame D. Kreiviui iškelta užduotis derėtis dėl geresnės Lietuvos situacijos, kadangi Lietuvos padėtis nėra palanki dėl to, nes mes esame mažai energijos generuojanti valstybė“, – kalbėjo G. Nausėda. Jis pridūrė, kad dar viena užduotis, kurią turės įgyvendinti D. Kreivys, bus derybos su Švedija.
Penktadienį po ES energetikos ministrų susitikimo Briuselyje D. Kreivys teigė, kad pasiekta, jog vienas reglamento skirsnis būtų pritaikytas išimtinai Lietuvai.
„Aš nežinau, pateisinamų ar nepateisinau, – kalbėjo žurnalistams Briuselyje ministras. – Šiuo metu mes turime Taryboje aiškų reglamentą, kuriame yra skirsnis išimtinai Lietuvai. Šis skirsnis sako, kad tos šalys, kurios eksportuoja į Lietuvą elektrą, turi privalomai dalytis viršpelniu. Manau, kad šis žingsnis yra reikšmingas žingsnis į priekį.“
Anot jo, iki priimant reglamentą dar nevyko derybos su Švedija šiuo klausimu.
„Lietuva daug dirbo visais lygiais, kad šis straipsnis atsirastų, ir kai jis atsirado, tada kaip parašyta, Komisijai fasilituojant, t. y. padedant, tokie sprendimai privalo būti priimti“, – teigė D. Kreivys.
Kaip IQ jau rašė, penktadienį Briuselyje susirinkę ES šalių energetikos ministrai pasiekė politinį susitarimą dėl priemonių mažinti elektros kainas.
Pagal Europos Komisijos pasiūlymą numatoma mažinti elektros vartojimą bent 10 proc. per mėnesį ir bent 5 proc. piko valandomis, kai yra didžiausia jos paklausa ir kaina. Kitas pasiūlymas, kuriam penktadienį pritarė energetikos ministrai, – perimti viršpelnius iš pigiau elektrą generuojančių gamintojų. Tai yra nustatyti 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas gamintojams, elektrą gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, atliekų, branduolinės ar vandens energijos. Taip pat sutarta įvesti solidarumo mokestį dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektoriui, kurie sugebėjo uždirbti iš energetikos krizės. Visa tai, pasak Komisijos, atneštų apie 142 mlrd. eurų, kuriuos valstybės narės panaudotų sumažinant vartotojams energijos sąskaitas, padedant pažeidžiamiausiems šeimų ūkiams ir verslui. Tačiau Lietuvai, kuri iš esmės neturi elektros generatorių, iš kurių galėtų nusigriebti bent šiek tiek „grietinėlės“, tai maža paguoda. Todėl buvo įtrauktas skyrius, kad viršpelniai eitų ne tik elektros gamintojų šaliai, bet ir valstybei elektros energijos pirkėjai.
