KOMENTARAS

Kodėl nebrangsta nafta?

Nuo karo pradžios Irane jau praėjo daugiau nei 100 dienų, paliaubos išlieka trapios ir sąlyginės, laivų srautas Hormūzo sąsiauriu vis dar labai apribotas. Tačiau naftos kaina išlieka mažesnė nei buvo kovo mėnesį. Kokios priežastys lemia šią ramybę ir ar blogiausia jau praeityje?

RIMTI REIKALAI

Dubajaus šokolado skonio dyzelinas (satyra)

Porinėmis savaitės dienomis Hormuzo sąsiaurį blokuoja žiaurieji Irano teroristai, neporinėmis – gerasis dėdė Donaldas Trumpas. Arba atvirkščiai. Pamečiau eiliškumą.

KOMENTARAS

Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?

Karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose pašokdino pasaulines naftos kainas, kurių poveikį netrukome pajusti ir Lietuvoje. Degalinių švieslentėse užsidegė 2022-ųjų energetikos krizę primenantys skaičiai, o dyzelino kaina vėl perkopė psichologinę 2 Eur už litrą ribą. Tačiau Lietuvoje šįkart stebime kiek netikėtą reiškinį – elektros kainos ne kyla, o mažėja. Kodėl?

KOMENTARAS

Kol kas ramu. Bet ar ilgai?

Du mėnesiai – tiek laiko jau tęsiasi kariniai veiksmai Persijos įlankoje. Iš pradžių atrodė, o ir JAV prezidentas užtikrintai anonsavo,

KOMENTARAS

Geopolitinė įtampa Persijos įlankoje: ką tai reiškia Lietuvos energetikai

Geopolitinė įtampa dėl besitęsiančio konflikto Persijos įlankoje neslūgsta. Nors pasiektos dviejų savaičių paliaubos trumpam sumažino naftos kainas biržose, tikėtina, kad ilgalaikių pasekmių išvengti nepavyks.

KOMENTARAS

Pritemptomis paliaubomis naftos kainų „užkalbėti“ nepavyko – nafta ir degalai greitai nepigs

JAV prezidentui laikinas paliaubas pristačius kaip didelę pergalę, finansų rinkos atšventė žaliuodamos, reagavo ir energetikos nešėjų kainos. Vis dėlto, povelykinis atokvėpis tik laikinas.

KOMENTARAS

Trapios paliaubos pažadino optimizmą rinkose

JAV ir Iranas naktį sutarė dėl dviejų savaičių paliaubų. Paliaubose numatytas laivybos Hormuzo sąsiauriu atstatymas. Rinkose naujiena pasitikta dideliu optimizmo pliūpsniu – nafta pinga daugiau nei 10 proc. o akcijų rinkos šauna viršun. Tačiau situacija trapi ir dideliam optimizmui dar gali būti per anksti.

KOMENTARAS

Irano konfliktas jau veikia Lietuvos ūkius – pirmiausia per augančią savikainą

Artimųjų Rytų regione kilusi įtampa, susijusi su Iranu ir trikdžiais Hormūzo sąsiauryje, Lietuvos žemės ūkiui atrodo geografiškai tolima, tačiau praktikoje jos poveikis jaučiamas gana tiesiogiai, pagrinde per augančią produktų savikainą.

KOMENTARAS

Akcijos krenta, energija brangsta – rinkų kryptį diktuoja karas

Pastarosios savaitės finansų rinkose pažymėtos augančia geopolitine įtampa, kuri vis stipriau veikia investuotojų lūkesčius. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose kelia energijos kainas ir didina infliacijos spaudimą, o akcijų rinkose daugėja korekcijos ženklų. Nors diplomatinės pastangos kol kas padeda išvengti dar didesnės eskalacijos, rinkų dinamika – nuo silpnesnių akcijų rezultatų JAV ir Europoje iki išaugusių obligacijų pajamingumų bei įtampos žaliavų rinkose – rodo, kad investuotojai vis labiau įkainoja ilgiau trunkančio konflikto scenarijų.

KOMENTARAS

Naftos kainų šokas – ar jis privers ECB kelti palūkanas?

Pastarosiomis savaitėmis finansų rinkos vėl gyvena geopolitikos ritmu. Nors „pastarosiomis savaitėmis“ tikėtina per švelniai pasakyta, bet pagrindinė tema šiuo metu viena – JAV ir Izraelio kariniai smūgiai Iranui. Jie naujai prikėlė klausimą, kuris investuotojus lydi po tokių įvykių: ar naftos kainų šuolis gali vėl užsukti infliacijos spiralę ir priversti centrinius bankus griežtinti pinigų politiką?

KOMENTARAS

Naftos kainų šokas maišo kortas investuotojams

Šie metai rinkoms atrodė būsiantys puikūs. Ekonomikos atsigavimas pagaliau pasiekė seniai pamirštus sektorius ir regionus, daugelis pasaulio indeksų stiebėsi į naujas aukštumas, o sąlygos – beveik tobulos tvariam augimui. Tačiau konfliktas Artimuosiuose Rytuose apvertė visas šias tendencijas aukštyn kojom.

KOMENTARAS

Karo Artimuosiuose Rytuose poveikis kuro kainoms, infliacijai ir biudžetui

Karas Artimuosiuose Rytuose daugeliui lietuvių vis dar atrodo tolimas — lyg dar vienas degantis horizontas, matomas tik televizoriaus ekrane. Tačiau ekonomikoje atstumai yra gerokai mažesni. 2026 m. kovo pradžioje po JAV ir Izraelio smūgių Iranui konfliktas iš regioninio saugumo temos virto grėsme pasaulinei prekybai. Iranui grasinant tęsti naftos blokadą, dėmesys krypsta į Hormuzo sąsiaurį — vietą, per kurią įprastai juda apie penktadalis pasaulio naftos tiekimo. Kai pradeda virpėti šis mazgas, virpa ne tik Artimieji Rytai — virpa ir Lietuvos kainų lūkesčiai.

KOMENTARAS

Kas Irano kare sumokės didžiausią kainą?

Karas tarp Irano, JAV ir Izraelio kol kas dar tik įsibėgėja, tačiau jo ekonominė kaina didėja ne dienomis, o valandomis. Iš pradžių buvo manyta, kad tai bus ribotos apimties ir trumpalaikė karinė operacija, tačiau dabar matome visai kitą scenarijų – Iranas, suprasdamas, kad kariniu požiūriu yra silpnesnėje pozicijoje, bando sukelti kuo didesnį chaosą pasaulio energetikos rinkose.

KOMENTARAS

Ar blogiausia jau praeityje?

Naftos ir gamtinių dujų kaina stabilizavosi aukštame, bet ne beprotiškame lygyje, finansų rinkos sužaliavo, o JAV prezidentas karinę operaciją Irane įvertino „15 balų iš 10 galimų“. Ar jau galima nusiraminti ir tikėtis geriausio?

KOMENTARAS

Kariniai veiksmai Irane darys spaudimą kainoms ir Lietuvoje

Situacija Artimuosiuose Rytuose pasiekė naujas įtampos aukštumas, o konfliktui plečiantis, smūgiai jau palietė ir naftos bei dujų telkinius. Naftos kaina rinkose sureagavo ir šoktelėjo iki 82 dolerių už barelį, o gamtinių dujų kaina Europoje pakilo jau beveik dvigubai. Tolesnis situacijos eskalavimas Artimuosiuose Rytuose, kur išgaunama maždaug trečdalis pasaulio naftos ir penktadalis gamtinių dujų, neabejojama, darys spaudimą kainoms ir Lietuvoje, kur infliacija vasarį ir taip jau buvo gerokai didesnė nei tikėtasi.