Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 23 d.


JAV PAGALBA UKRAINAI
Bailūs ar apdairūs? Kas slypi už JAV draudimo Ukrainai naudoti jų ginklus Rusijos teritorijose
Liepa Žeromskaitė, IQ biuro Vašingtone vadovė
Unsplash
Baltieji Rūmai.

„Jei jie [ukrainiečiai – IQ past.] negali pulti karinių taikinių Rusijos teritorijoje, tai ukrainiečiams pririša vieną ranką už nugaros ir labai apsunkina jų gynybą. Jie puolami iš Rusijos teritorijos raketomis, oro antskrydžiais, artilerija ir jiems sunku atsakyti, nes kai kuriems ginklams, kuriuos jie galėtų naudoti, taikomi apribojimai“, – gegužės pabaigoje Bulgarijos parlamento nariams kalbėjo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Tačiau ne visos NATO valstybės narės pritaria tokių ribojimų atšaukimui, tarp jų – ir svarbiausios Ukrainos sąjungininkės JAV.

J. Stoltenbergas pabrėžė – NATO negali už valstybes nares priimti sprendimų, tą turi padaryti kiekviena narė atskirai, tačiau jis paragino sąjungininkes greičiau apsispręsti Ukrainos naudai. Pastarosiomis savaitėmis Vakarų sąjungininkės blaškosi negalėdamos nuspręsti, ar leisti ukrainiečiams naudoti tolimojo nuotolio ginklus smogti Rusijos teritorijose, kai tuo metu pati Ukraina kenčia nuo žiaurų Rusijos atakų Rytuose.

Tokio sprendimo nuolatos reikalauja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Deramės su partneriais, kad galėtume panaudoti jų ginklus prieš Rusijos įrangos telkimą pasienyje ir net jos teritorijoje, – gegužę interviu „Reuters“ teigė prezidentas. – Kol kas nėra nieko teigiamo.“

Ne visos NATO valstybės tokiam sprendimui prieštarauja – tokius signalus anksčiau yra davęs Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, su tuo sutinka Kanada, Norvegija, Švedija, Suomija, Nyderlandai, Čekija, Lenkija ir Baltijos šalys. Net ir anksčiau tam atvirai prieštaravusios Aljanso narės Vokietija ir Italija rodo atšilimo ženklus.

„Tai valios klausimas, – „Reuters“ interviu kalbėjo V. Zelenskis. – Tačiau visi sako žodį, kuris visose kalbose skamba vienodai: visi bijo eskalacijos. Visi priprato prie to, kad ukrainiečiai žūsta – žmonėms tai nėra eskalacija“.

NATO viduje pradedama prisiminti tarptautinę teisę. „Savigyna įtvirtinta Jungtinių Tautų chartijoje, savigyna įtvirtinta tarptautinėje teisėje, – Bulgarijoje aiškino J. Stoltenbergas. – Savigyna apima ir teisę pulti teisėtus karinius taikinius Rusijos viduje, tai yra savigyna, ir jie turi teisę į savigyną, o mes turėtume padėti jiems ginti savigynos teisę.“

Tačiau galingiausia Aljanso valstybė – JAV – vis dar nėra davusi žalio signalo šiam sprendimui. Iš Vašingtono sklinda mažai guodžiančios žinutės. JAV Valstybės sekretorius Antony Blinkenas, trečiadienį lankydamasis Moldovoje, žurnalistams teigė, kad „per daugiau nei dvejus metus, pasikeitus mūšio lauko pobūdžiui, pasikeitus vietoms, priemonėms, kuriomis Rusija naudojasi, mes prie to prisitaikėme ir prisiderinome... Būtent tai darysime ir toliau.“

Tai leidžia suprasti, kad JAV pozicija irgi kinta, kaip ne kartą yra pasitaikę ir anksčiau – pavyzdžiui, prezidentas Joe Bidenas ilgainiui nusileido ir atlaisvino ilgojo nuotolio raketų ATACMS tiekimą Ukrainai, kad ši galėtų smogti rusų okupuotose teritorijose. Taip sekretoriaus žodžius žurnalistams aiškino ir JAV ambasadorė NATO Julianne Smith – esą pati šalis turi apsispręsti, kaip toliau vykdyti šį karą.

Tačiau Baltųjų Rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby tą patį trečiadienį tokias viltis sumažino pareiškęs, jog JAV politika nesikeičia: „Mes neskatiname ir nesudarome sąlygų puolimams naudojant JAV ginklus Rusijos teritorijoje.“

Ketvirtadienio popietę A. Blinkenas dalyvavo neformaliame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Prahoje, kur šis klausimas neabejotinai taip pat buvo svarstomas, tačiau žurnalistams šis susitikimas liko uždaras.

Spaudimą leisti Ukrainai naudoti NATO ginklus smogiant Rusijos teritorijoms Baltieji Rūmai jaučia ir šalies viduje. Gegužės 20 d. grupelė Kongreso narių iš abiejų partijų pasirašė laišką Pentagono vadovui, Gynybos sekretoriui Lloydui Austinui, ragindami sutikti su tokiu sprendimu. Laiškui pritarė ir Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas, interviu „Amerikos balsui“ teigdamas, kad JAV neturėtų „mikrovadovauti“ Ukrainos gynybai ir pati šalis gali priimti atitinkamus sprendimus.

JAV ir toliau laikosi pozicijos, kad NATO ginklų naudojimas Rusijos viduje reiškia eskalaciją, galimai ir branduolinių ginklų panaudojimą. „Kas gali būti dabar padaryta? Galime duoti Ukrainai ginklus, kurių reikia. Tai atsineša savų rizikų – Ukraina neturėtų subombarduoti Maskvos su mūsų ginklais, tai mus įtrauktų į kai ką gerokai baisiau“, – dar kovo mėnesį IQ teigė tyrimų centro „Atlantic Council“ Scowcrofto strategijos ir saugumo centro vyresnysis patarėjas Ira Strausas. Anot jo, Ukraina iki šiol „puikiai gerbė“ susitarimus su JAV dėl jų ginklų naudojimo, tačiau eskalacijos baimė verstų JAV apie tokių ginklų tiekimą svarstyti tyliai. Apie tokias tylias prasidėjusias kalbas dabar praneša ir JAV žiniasklaida, o leidinys „Politico“ ketvirtadienį, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad J. Bidenas „slapčia“ jau davė sutikimą Ukrainai naudoti amerikiečių ginklus smogti Rusijos teritorijoms, tačiau tik netoli Charkivo regiono.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą grasino Vakarams panaudosiantis branduolinius ginklus, jei bus pasikėsinta į Rusijos nepriklausomybę, suverenitetą ar į karą Ukrainoje aktyviai įsitrauks NATO pajėgos. Rusijos kariuomenė yra surengusi ir branduolines pratybas. Anot CNN, J. Bideno administracija tokiai galimybei aktyviai ruošiasi nuo pat 2022 m., ir JAV prezidentas nelinkęs visiškai atmesti tokios grėsmės tikimybės. Kremliui 2023 m. perkėlus dalį taktinių branduolinių ginklų į Baltarusiją, J. Bidenas perspėjo, kad „grėsmė yra reali“.

Ketvirtadienį Kremliaus atstovas Dimitrijus Peskovas taip pat pasisakė apie galimą NATO ginklų naudojimą prieš Rusiją teigdamas, kad tokiais žingsniais NATO provokuoja Ukrainą toliau tęsti karą ir pradeda naują eskalacijos etapą.

2024 05 30 21:20
Spausdinti