Čekijos URMKetvirtadienį Prahoje prasidėjusiame dviejų dienų neformaliame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime pagrindinis dėmesys skiriamas Ukrainai ir nuo to neatsiejamam Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimui Vašingtone, kuris įvyks liepą.
Kaip rašo renginio šeimininkai čekai, NATO ministrų susitikimas, greta NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, yra antras pagal svarbą Aljanso saugumo politikos susitikimas už Briuselio ribų.
„Tai šiek tiek neįprastas NATO ministrų susitikimo formatas. Kartu su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu dalyvaus dar 31 užsienio reikalų ministras. Šis susitikimas kitoks tuo, kad ministrai iš esmės sėdi kambaryje vieni. Tai mažesnė, privatesnė, neformali diskusija“, – trečiadienį žurnalistams teigė JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith.
Manau, kad sekretorius A. Blinkenas ir kiti labai aiškiai pasakė, kad galiausiai tai yra Ukrainos karas. Ji turi apsispręsti, kaip vykdyti šį karą, ir mes paliekame tai jos rankose.
Į Prahos centre esančius XVII a. Černinskio (Černino) rūmus susirinkę Aljanso diplomatijos vadovai planavo aptarti pasirengimą liepos 9–11 d. Vašingtone vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui ir ilgalaikę Aljanso praktinę bei politinę paramą Ukrainai, taip pat jos narystę NATO.
Pastarosiomis dienomis visų dėmesio centre – leidimas Ukrainai atakuoti taikinius Rusijoje Vakarų suteiktais ginklais. Maskvai pradėjus puolimą Charkivo kryptimi ir atakuojant Ukrainos pajėgas iš šalia esančios Rusijos teritorijos didžioji dalis NATO valstybių pritaria, kad Kyjivas turi teisę tai daryti. Ir net Vašingtonas, kuris yra didžiausias ginkluotės Ukrainai tiekėjas, lyg ir ima nusileisti Kyjivo ir sąjungininkų spaudimui.
Tiesa, ambasadorė J. Smith trečiadienį teigė, kad JAV pozicija nelabai pasikeitė, nors viskas ukrainiečių rankose: „JAV politika nepasikeitė. Visa tai pasakius, manau, kad sekretorius A. Blinkenas ir kiti labai aiškiai pasakė, kad galiausiai tai yra Ukrainos karas. Ji turi apsispręsti, kaip vykdyti šį karą, ir mes paliekame tai jos rankose.“
Ambasadorė pridūrė, kad „bus skiriamas dėmesys didesnei paramai Ukrainai, ypač susijusiai su priešlėktuvine gynyba ir artilerija“. Šiame procese NATO turėtų perimti didesnį vaidmenį.
„Pirmiausia ieškome būdų, kaip institucionalizuoti dalį dvišalės paramos Ukrainai ir įtraukti ją į NATO, kad ši parama būtų nuoseklesnė ir kad būtų užtikrintas tinkamas naštos pasidalijimas tarp Aljanso narių teikiant bendrą paramą Ukrainai“, – teigė J. Smith.
Šaltinių teigimu, dėl didesnio Aljanso vaidmens pajudėta į priekį, nors dėl ilgalaikio paramos fondo derybos stringa.
Kaip jau rašyta, balandžio pradžioje NATO pateikė pasiūlymą sukurti 100 mlrd. eurų paramos Ukrainai fondą ir perimti paramos koordinavimą iš JAV, bet tai sukėlė kritiškus šalių narių vertinimus. Vis dėlto, šaltinių teigimu, dėl didesnio Aljanso vaidmens pajudėta į priekį, nors dėl ilgalaikio paramos fondo derybos stringa ir dalies šalių siūlymas susieti tam tikrą procentą BVP su juo nesulaukia palaikymo.
J. Smith tegimu, sąjungininkai taip pat svarsto, ar reikia paskirti kokį nors atstovą, kuris padėtų valdyti NATO paramą ir bendradarbiavimą su Ukraina: „Kalbame apie jungtinio karinio centro įkūrimą, kuriame galėtume keistis pastabomis ir mokytis iš savo draugų Ukrainoje, kaip jie per pastaruosius dvejus su puse metų kovojo su rusais ir kaip, pavyzdžiui, naudojo technologijas.“
Didžiausias dramblys Černinskio rūmuose – ką sąjungininkai pasakys Vašingtone ukrainiečiams dėl jų narystės NATO. JAV ir toliau nežada gerų naujienų: „kvietimas šią vasarą nebus svarstomas“.
Aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje bus pateikta nauja formuluotė dėl Ukrainos narystės siekio. Ji nebus visiškai panaši į praėjusiais metais turėtą formuluotę.
Bet ambasadorė čia pat pridūrė, kad „aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje bus pateikta nauja formuluotė dėl Ukrainos narystės siekio. Ji nebus visiškai panaši į praėjusiais metais turėtą formuluotę.“ Pernai Vilniuje vykusios NATO susitikimo metu priimtas tekstas skelbė, kad Ukraina taps Aljanso nare, „kai su tuo sutiks sąjungininkai ir bus įvykdytos tam tikros sąlygos“. Tokia lakoniška, be jokių terminų formuluotė supykdė Kyjivą ir jo rėmėjus.
Dar viena tema, kuria neabejotinai kalbėsis ministrai, turėtų būti naujasis NATO generalinis sekretorius. Kol kas favoritas yra kadenciją baigianti Nyderlandų premjeras Markas Rutte, bet jo kandidatūrą blokuoja Vengrija ir Rumunija, kuri iškėlė savo kandidatą. Abejojama, ar Prahoje pavyks perkalbėti šias šalis, vis dėlto tikimasi, kad birželį rumunai atsitrauks ir liepą Vašingtone turėtų būti oficialiai paskelbta apie dabartinio Aljanso vadovo Jenso Stoltenbergo įpėdinį.
„Manau, kad, kaip jau gerai žinoma, M. Rutte yra tvirtai remiamas, tačiau ne visi sąjungininkai pasirengę pritarti M. Rutte kandidatūrai, todėl mūsų laukia daugiau diskusijų šiuo klausimu.
Mūsų tikslas – užbaigti šį klausimą iki Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimo“, – teigė ir J. Smith.
Kaip jau rašyta, Lietuva, kuriai atstovauja Gabrielius Landsbergis, planavo kelti Rusijos diversijų ir kitų kenkiančių veiklų NATO šalyse klausimą bei bendro atsako galimybę.
