ScanpixRugpjūčio 12 d. socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) pasirodė verslininko, „X“ vadovo Elono Musko ir buvusio JAV prezidento, dabartinio Respublikonų partijos kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo dvi valandas trukusio interviu, kurio vartotojai galėjo klausyti gyvai.
Pradžioje D. Trumpui pasveikinus E. Muską „sulaužius internetą“ (interviu dėl techninių nesklandumų prasidėjo vėluodamas daugiau nei pusvalandį; anot E. Musko, „X“ susidūrė su DDoS ataka), paskui pokalbis perėjo prie pasikėsinimo į D. Trumpą anksčiau liepos mėnesį, imigraciją, JAV lyderystę pasaulyje ir užsienio politiką, infliaciją, energetiką, valstybės aparatą, švietimą (D. Trumpas teigė uždarysiantis JAV Švietimo departamentą ir šią sritį perleisiantis valstijoms), sveikatos apsaugą, D. Trumpo teismus.
Nemažai kritikos skirta ir naujajai Demokratų partijos kandidatei, viceprezidentei Kamalai Harris bei dabartiniam prezidentui Joe Bidenui, viceprezidentei taikant ir pravardes, pavyzdžiui, „pasienio carė“. „Ji atsikelia ir sako, apsimeta, kad kažką darys, bet ji galėjo kažką daryti paskutinius trejus su puse metų. (...) Tiesą sakant, manau, kad ji yra dar labiau nekompetentinga, nei jis“, – kalbėdamas apie nelegalią imigraciją žėrė D. Trumpas, omenyje turėdamas K. Harris ir J. Bideną.
K. Harris apkaltinta ir surengusi „perversmą“ prieš J. Bideną iš jo perėmusi demokratų kandidatūrą, atsisakanti bendrauti su žiniasklaida, „sugriovusi“ Kaliforniją (K. Harris iki paskyrimo viceprezidente buvo Kalifornijos senatore, prieš tai – generaline prokurore). „Ji blogesnė, nei Bernie Sandersas [nepriklausomas Vermonto valstijos senatorius – IQ past.], (...) ji radikali kairioji lunatikė, – aiškino D. Trumpas. – (...) Jei balsuosite už ją, jums reikia pasitikrinti galvą.“ Vėliau jis teigė: „Kamala negalėtų turėti šio pokalbio, nes ji nėra tokia protinga, o J. Bidenas negalėtų, nes pasiduotų po pusės klausimo.“
Interviu daug dėmesio skirta pagrindinėms D. Trumpo kampanijos žinutėms, tam padėjo ir pats E. Muskas, dėl ko interviu priminė ne tradicinį interviu, o dviejų bendraminčių pokalbį. Buvęs prezidentas interviu kartojo tuos pačius motyvus, kuriuos dažnai kartoja ir savo mitingų ar kitų interviu metu, su iškraipytais faktais ir netikromis istorijomis.
D. Trumpas teigė asmeniškai pažįstantis pasaulio autokratus, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ar Šiaurės Korėjos diktatorių Kim Jong Uną, kurie yra „protingi“, „stiprūs“ žmonės, tačiau jiems reikia kelti pagarbą, o K. Harris to nesugebėtų. Anot D. Trumpo, jis įspėjo V. Putiną nesiveržti į Ukrainą, antraip jo lauks „blogos dienos“, tačiau J. Bidenui atėjus į valdžią viskas pasikeitė ir Rusija pradėjo karą. „Jei turi protingą prezidentą, tos šalys mums nekelia grėsmės“, – aiškino D. Trumpas. Jis apkaltino J. Bideną pastūmėjus Rusiją į karą pareiškus, kad Ukraina gali būti NATO nare: „Kvaili grasinimai, sklindantys iš kvailo veido.“ Vis dėlto buvęs prezidentas neminėjo, kaip jis pats stengtųsi užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, jei būtų išrinktas prezidento rinkimuose.
Kalbėdamas apie JAV santykius su Europos Sąjunga (ES), D. Trumpas pakartojo senus blogus sentimentus, kad ES išnaudoja prekybinius santykius su amerikiečiais savo naudai, ir kad tik po jo grasinimų NATO valstybės narės Europoje pradėjo skirti daugiau lėšų gynybai. „Nėra nė vieno, kuris prasčiau jaustųsi dėl Ukrainos padėties, nei aš, nes aš žinau, kad prie manęs taip niekada nebūtų nutikę“, – teigė D. Trumpas.
Vis dėlto pokalbio metu išryškėjo ir pašnekovų skirtumai. E. Muskas pasinaudojo proga iškelti ir savo poziciją apie iškastinį kurą bei atsinaujinančią energetiką. Elektromobilių bendrovės „Tesla“ įkūrėjas teigė, kad nafta ir dujos galėtų praturtinti JAV, ir, kadangi iškastinio kuro šaltiniai nėra neišsemiami, prie atsinaujinančios energijos vis tiek teks pereiti – tačiau to nebūtina daryti iš karto. „Namas dar nedega, bet link to mums reikia judėti ir geriau būtų greičiau, nei vėliau, tik nedemonizuojant naftos pramonės“, – teigė E. Muskas.
Klimato kaitą neigiantis D. Trumpas pritarė E. Muskui, tačiau labai greitai kalbą nukreipė nuo „klimato atšilimo“ iki „branduolinio atšilimo“ ir grįžo prie užsienio politikos bei tvirtos JAV pozicijos tarptautinėje arenoje. E. Muskas tada dar mėgino užsiminti apie branduolinę energetiką, D. Trumpas prisiminė apie 2011 m. branduolinę avariją Černobylyje (dabartinėje Ukrainoje) ir E. Muskas įsikišo teigdamas, kad po avarijos Fukušimoje (Japonija) žmonės toje teritorijoje jau augina daržoves, tačiau pats E. Muskas netrukus greitai paklausė, apie ką dar jiedu galėtų pasikalbėti.
