Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gruodžio 1 d.


JK VYRIAUSYBĖ
Kas galėtų pakeisti B. Johnsoną?
IQ
Scanpix
Dominicas Raabas.

Jungtinės Karalystės (JK) premjerui pareiškus, kad jis ketina palikti konservatorių partijos lyderio postą, toriai sujudo tarsi širšės lizde. Dalis jų pasisako už Boriso Johnsono pasitraukimą ir iš ministro pirmininko pareigų, kita dalis sutinka, kad krizėje skendintis premjeras liktų iki rudens, kai konservatorių partija surengs savo pirmininko rinkimus. Išrinktas pirmininkas automatiškai užimtų ir premjero kėdę.

Kova dėl pirmininko pozicijos jau užvirė. Jei B. Johnsonas atsisakys premjero posto, iki rudens jo pareigas automatiškai perimtų dabartinis jo pavaduotojas Dominicas Raabas. 48 metų politikas 2019 m. partijos rinkimuose varžėsi su B. Johnsonu dėl pirmininko pareigų, tačiau buvo eliminuotas rinkimų viduryje ir vėliau stojo B. Johnsono pusėn. Čekijos žydų pabėgėlių sūnus mokėsi Oksfordo universitete ir tapo finansų teisininku. Prieš tapdamas britų parlamento nariu 2010 m. D. Raabas dirbo Hagos Teisingumo Teisme su karo nusikaltėlių bylomis. Theresos May pirmininkavimo laikotarpiu jis buvo paskirtas „Brexito“ ministru, tačiau vėliau pasitraukė nesutikdamas su premjerės pasiūlytu išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) susitarimu.

Nors D. Raabas šiuo metu matomas kaip labiausiai tikėtinas premjeras B. Johnsonui nusprendus pasitraukti, už jo rikiuojasi visa eilė kitų konservatorių kandidatų, postą norintys gauti rudenį. Vienas jų – Rishis Sunakas, kuris buvo vienas pirmųjų, per dabartinę JK vyriausybės krizę pateikęs atsistatydinimo prašymą iš iždo kanclerio pareigų. Filosofijos, politikos ir ekonomikos Oksforde mokęsis, vėliau į JAV Stanfordo universitetą perėjęs R. Sunakas dažnai giriamas dėl aštraus proto ir ryžtingų sprendimų, 42 metų politikas taip pat yra antras jauniausias kancleris JK istorijoje. Iki tol milijonus Silicio slėnyje susikrovęs R. Sunakas į politiką pasuko 2015 m. Nuo pat ankstyvųjų dienų jam žadėta premjero ateitis – šįkart atsirado reali galimybė šią pranašystę išpildyti, nors pastaraisiais mėnesiais politiko reputaciją temdo jo žmonai mesti kaltinimai dėl mokesčių vengimo.

Dar viena vilties teikianti kandidatė – dabartinė užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. 1975 m. gimusi britė politikoje sukasi nuo 2010 m. Dar viena Oksfordo absolventė nuo 2014 m. dirbo aplinkos, maisto ir regionų sekretore, nuo 2016 m. – teisingumo sekretore ir lorde kanclere, tapdama antrąja moterimi per pastarąjį tūkstantmetį, užėmusia šią poziciją (pirmoji moteris buvo 1253 m.). 2017 m. ji tapo iždo sekretore, vėliau tapo tarptautinės prekybos sekretore, o užsienio reikalų sekretore dirba nuo 2021 m. Iš pradžių nepalaikiusi „Brexito“, po referendumo pasisakė už išstojimą.

Kita laukianti kandidatūros eilėje – dabartinė generalinė prokurorė Suella Braverman, teigusi, kad tapti premjere jai būtų „didelė garbė“. Kandidatė kaltinama besielgianti oportunistiškai, nes iki šiol visą laiką aktyviai rėmusi B. Johnsoną, prasidėjus vyriausybės krizei, ėmė garsiai reikšti pritarimą jo atsistatydinimui. Pati S. Braverman tokius pareiškimus neigia: „Negaliu kovoti su turimais įrodymais ir faktais.“ Generalinė prokurorė mokėsi teisės Kembridže ir Sorbonoje, į politiką pasuko 2005 m. Ji yra antroji generalinė prokurorė moteris ir pirmoji moteris, į šį postą paskirta iš torių partijos. S. Braverman pasižymi kraštutinės dešinės pažiūromis, aršiai palaikė „Brexitą“ ir taip pat neseniai daug dėmesio sulaukusį JK sprendimą perduoti į šalį atvykusius pabėgėlius Ruandai.

Scanpix
Suella Braverman.

Kita kandidatė – Britų Karališkojo jūrų laivyno atsargos karininkė Penelope Mordaunt, parlamento rinkimuose pirmą kartą dalyvavusi 2010 m. 1973 m. gimusios politikės darbo patirtis itin plati – ji buvo magiškų triukų atlikėjo padėjėja, 1989 m. išvyko į Rumuniją po ten įvykusios revoliucijos darbuotis ligoninėse ir vaikų namuose. Vėliau – lobistės karjera, P. Mordaunt taip pat dirbo JAV prezidento George'o W. Busho atstove užsienio spaudai 2000 m. ir 2004 m. prezidento kampanijų metu. 2014 m. pradėjusi darbo kelią ministerijose, 2015 m. ji buvo paskirta karinių pajėgų ministre, 2016 m. – neįgaliųjų ministre, 2017 m. – tarptautinio vystymosi sekretore, 2018 m. – moterų ir lygių teisių ministre, 2019 m. tapo pirmąja moterimi, užėmusia gynybos sekretorės pareigas, 2021 m. buvo paskirta prekybos politikos ministre. P. Mordaunt taip pat pasisakė už „Brexitą“.

Trečiasis torių kandidatas, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Tomas Tugendhatas, pernai pagarsėjo aštria kritika dėl JK atsitraukimo iš Afganistano. Teologiją Londone ir vėliau islamo studijas Jordanijoje bei Kembridžo universitete studijavęs politikas laisvai kalba arabiškai. 2003 m. įstojęs į britų armiją, jis greitai tapo leitenantu ir tarnavo Irako ir Afganistano karuose, vėliau dirbo Afganistano nacionalinio saugumo patarėju ir Helmando provincijos gubernatoriumi. 2013 m., palikęs armiją, buvo išrinktas į britų parlamentą. T. Tugendhatas vertinamas kaip žodžių į vatą nevyniojantis ir prieš savo paties partiją pasisakyti nebijantis politikas, ne kartą kritikavęs ir B. Johnsoną, ir D. Raabą.

Jeremy Huntas, ilgiausiai pareigas ėjęs sveikatos ministras JK istorijoje (2012–2018 m.), taip pat buvo B. Johnsono priešininku 2019 m. konservatorių partijos lyderio rinkimuose ir liko antras. Filosofiją, politiką ir ekonomiką Oksforde studijavęs J. Huntas politinę karjerą pradėjo 2005 m., dirbo šešėlinėje vyriausybėje, vėliau, 2010–2012 m., tapo kultūros, olimpiados, žiniasklaidos ir sporto sekretoriumi. Nuo 2018 m. jis paskirtas užsienio reikalų sekretoriumi. Skirtingai nei prieš tai aprašyti jo kolegos, J. Huntas 2016 m. „Brexite“ pasisakė už likimą ES, nors vėliau teigė, kad antrame balsavime būtų pasirinkęs išstojimą. 2020 m. išrinktas Sveikatos apsaugos komiteto pirmininku, prieš mėnesį vykusiame pasitikėjimo balsavime jis balsavo prieš B. Johnsoną, kritikuodamas jo tvarkymąsi su COVID-19 pandemija.

Kosmoso aviaciją ir duomenų apdorojimą studijavęs Steve'as Bakeris – dar vienas torių kandidatas, 1989 m. prisijungęs prie Karališkųjų oro pajėgų kaip inžinierius. Tapęs leitenantu, iš tarnybos pasitraukė 1999 m., į politiką pasuko 2009 m. Kontroversiškai vertinamas konservatorių politikas dažnai pasisako prieš vykdomą aplinkosauginę politiką ir netiki Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (IPCC) pateikiamomis prognozėmis apie klimato kaitą. Tapęs premjeru, S. Bakeris ketina atšaukti daugumą esamų aplinkosaugos įstatymų ir projektų, stabdyti saulės ir vėjo jėgainių statybą bei didinti JK gamtinių dujų gavybą ir eksportą.

Scanpix
Steve`as Bakeris.

Kiekvienas konservatorių partijos kandidatas turi sulaukti bent aštuonių partijos narių paramos, kad galėtų kelti savo kandidatūrą tapti partijos pirmininku. Pirmajame ture kandidatai, surinkę mažiau nei 18 balsų, eliminuojami, antrame ture reikia surinkti bent 36 balsus (jei visi surenka daugiau, atmetamas surinkęs mažiausiai). Atrinkus kandidatus, vyksta visos partijos narių balsavimas paštu ir išrenkamas galutinis rinkimų laimėtojas, tapsiantis partijos lyderiu, vėliau automatiškai paskiriamas ir JK premjeru. Šiuo metu torių partija turi apie 200 tūkst. narių.

Atliktos apklausos rodo, kad kol kas britai neatsisako galimybės premjero poste matyti opozicinės Leiboristų partijos lyderį Keirą Starmerį. Deja, kadangi torių partija šiuo metu parlamente užsitikrinusi daugumą, toks scenarijus yra labai mažai tikėtinas. Pagal dabartinius duomenis, K. Starmeris minimaliai nusileistų R. Sunakui, nors prieš kitus kandidatus turėtų nemenką persvarą.

Iš galimų kandidatų pagal apklausas šiuo metu pirmauja R. Sunakas (14 proc.). Antrą vietą dalinasi Sajidas Javidas ir J. Huntas (7 proc.), trečią – L. Truss ir Benas Wallace'as (6 proc.). Po 3 proc. surinko Michael'as Gove'as, Priti Patel ir P. Mordaunt, 2 proc. – Nadhimas Zahawis ir T. Tugendhatas. 49 proc. apklaustųjų teigė kol kas nežinantys, kurį kandidatą norėtų matyti premjeru.

2022 07 07 18:00
Spausdinti