NATONATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje dalyvaujantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį patvirtino, kad tarp sąjungininkų kilo nesutarimų dėl NATO regioninių gynybos planų, kurie ypač svarbūs Lietuvos gynybai.
Susitikęs su Lietuvos žurnalistais Briuselyje A. Anušauskas teigė, kad vis dar derinami nacionaliniai prieštaravimai, atsiradę dabar dėl NATO regioninių gynybos planų.
„Aš jų nedetalizuosiu, tik galiu pasakyti, kad 90 proc. valstybių neturi jokių prieštaravimų ir norėtų, kad tie regioniniai planai būtų patvirtinti iki Vilniaus viršūnių susitikimo. Tos šalys, kurios kelia prieštaravimus – pabrėžiu, kad jie nėra karinės prigimties, – patirs, matyt, spaudimą, kad tuos prieštaravimus atsiimtų arba surastų kompromisą“, – į IQ klausimą apie diskusijas dėl gynybos planų atsakė ministras.
Jis taip pat atsisakė patvirtinti, kad viena iš blokuojančių šalių yra Turkija, bet pridūrė, jog „patvirtinta absoliuti dauguma, 90 proc. dokumentų ir tik vienas regioninis gynybos planas liko nepatvirtintas, bet manau, kad iki Vilniaus susitikimo yra galimybė jį turėti“.
Kaip IQ jau rašė, šią savaitę NATO kilo šurmulys dėl neoficialios informacijos, kad būtent Turkija blokuoja regioninių gynybos planų galutinį patvirtinimą, kurio tikėtasi net šią savaitę. Oficialiai ši informacija nebuvo patvirtinta. 2019–2020 m. Turkija apie pusmetį blokavo NATO gynybos planus (laipsniško atsako planus) Baltijos šalims ir Lenkijai.
NATO regioniniuose gynybos planuose apibrėžiama Baltijos šalių gynyba. Tai apie 4 tūkst. puslapių slaptų dokumentų, numatančių, kaip taktiškai bus dislokuotos NATO sąjungininkų pajėgos konkrečioje teritorijoje, kur bus išdėstyti amunicijos rezervai, kokie bus atsakomybės rajonai, kokios detalesnės užduotys ir t. t.
