NATONATO šalių diplomatai sutarė dėl Aljanso viršūnių susitikimo Hagoje komunikato, kurį sąjungininkų vadovai turėtų patvirtinti trečiadienį. Sutarimas didinti gynybos finansavimą vadinamas istoriniu, bet ne viskas, ko siekė Lietuva, jame įtvirtinta.
„Susitinkame išties istoriniu momentu, kai mūsų saugumui kyla didelių ir vis didėjančių iššūkių. Pasauliui tampant vis pavojingesniam, sąjungininkų lyderiai priims drąsius sprendimus, kad sustiprintų mūsų kolektyvinę gynybą ir NATO taptų stipresniu, teisingesniu ir lemtingesniu aljansu, – pirmadienį per spaudos konferenciją Hagoje, savo gimtajame mieste, kalbėjo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. – Tai apims ir naują didelį investicijų į gynybą planą, kuriame investicijų į gynybą kriterijus bus padidintas iki 5 proc. BVP. Bendros pastangos stiprinti gynybos pramonę visame Aljanse, užtikrinant ne tik didesnį saugumą, bet ir daugiau darbo vietų. Taip pat nuolatinis dėmesys paramai Ukrainai ir siekis teisingai ir ilgam nutraukti Rusijos agresyvų karą.“
Kaip ne kartą rašyta, 5 proc. gynybai reikalavo skirti JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tačiau sąjungininkai pritarė M. Rutte’ės pasiūlytam planui, kad 3,5 proc. bus skiriama „kietai“ gynybai ir 1,5 proc. – su gynyba susijusioms sritims (infrastruktūros apsaugai, kibernetiniam saugumui, atsparumo didinimui ir pan.). Lietuva siekė, kad procentas nebūtų skaldomas ir visi 5 proc. būtų skiriami „kietai“ gynybai.
Dar daugiau, Ispanija praėjusią savaitę atsisakė pritarti 5 proc. gynybai ir tik savaitgalį sugebėta per diplomatines manipuliacijas sutarti dėl NATO viršūnių komunikato. Ispanija tikina, kad jai užteks 2,1 proc. BVP skirti „kietai“ gynybai, kad būtų pasiekti užsibrėžti karinių pajėgumų tikslai.
„Visos šalys sutiko su pareiškimu ir visi sąjungininkai sutinka su pajėgumų tikslais, kuriuos nustatė gynybos ministrai prieš kelias savaites. Mes esame aljansas, kuris kovoja kartu, ir jei neišvengiama, kartu kenčiame ir mirštame dėl savo kolektyvinės gynybos. Visada labai gerbiau Ispanijos indėlį į NATO, ji aktyvi visoje NATO teritorijoje ir dalyvauja daugelyje misijų. Ispanija taip pat sutiko su tikslais, bet Ispanija mano, kad gali juos pasiekti su 2,1 proc., NATO absoliučiai įsitikinusi, kad Ispanija turės išleisti 3,5 proc. Kiekviena šalis dabar reguliariai praneš apie tai, ką daro dėl išlaidų ir siekdama tikslų. Taigi pamatysime ir bet kuriuo atveju bus peržiūra 2029 m.“, – aiškino M. Rutte, kuris pažymėjo, kad tai nėra jokia išimtis Ispanijai.
Lietuva taip pat siekė, kad 5 proc. formulė būtų įgyvendinta iki 2030 m., M. Rutte siūlė iki 2032 m., bet galiausia sąjungininkai sutarė dėl 2035 m.
„Mes turime būti ambicingesni dėl įgyvendinimo laiko plano. Datos, kurias dabar matau, nėra užtektinai ambicingos. Mes turime siekti iki 2030 m. Lietuvoje jau kitais metais viršysime 5 proc.“, – pirmadienį kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Beje, to paties siekė ir JAV.
„Mūsų sąjungininkai Rytų flange geriau nei kas kitas supranta, kad mūsų priešininkai, ypač Rusija, turi galimybę trumpuoju laikotarpiu atgaivinti pajėgumus per 2 ar 5 metus nuo paliaubų ar taikos Ukrainoje. Taigi sąjungininkai turi smarkiai padidinti savo gynybos biudžetus, ir greitai. Ši sparta – ne dėl JAV, ne dėl generalinio sekretoriaus M. Rutte’ės, tai dėl augančios grėsmės, su kuria susiduriame, – mūsų priešininko pasirengimo potencialiam konfliktui“, – į IQ klausimą dėl Lietuvos požiūrio pirmadienį nuotolinės konferencijos metu atsakė JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris.
Vis dėlto M. Rutte pažymėjo, jog šiuo metu Aljansas yra pakankamai stiprus, kad atremtų agresiją: „Mūsų Aljansas yra toks stiprus šiandien, kad, jei Rusija ką nors pabandytų šiandien, ji žino, mūsų reakcija būtų naikinanti. Būtų labai, labai neprotinga Vladimirui Vladimirovičiui Putinui ar jo draugeliui iš Baltarusijos, Minsko, kažką padaryti mums. Tačiau mes turime būti užtikrinti, kad po 3, 5, 7 metų būsime stiprūs kaip šiandien. Todėl skubu šiame susitikime ne tik nuspręsti dėl didesnių gynybos išlaidų, bet ir dėl saugumo situacijos pokyčių leisti daugiau. Kad, kai ateis metas mūsų sąjungininkams ginti NATO teritoriją, kiekvieną colį NATO teritorijos, visi būtų pasiruošę. Įsipareigojimai nebūtų tik popieriuje, bet ir realybėje.“
Rusijos ir Ukrainos paminėjimo klausimas irgi buvo Lietuvos prioritetas. K. Budrio žodžiais, komunikate reikia pabrėžti, kad „Rusija yra karinė, tiesioginė, ilgalaikė grėsmė ir viskam, ką mes darome“ ir, regis, tai pavyko. Ukraina, nors šiame NATO viršūnių susitikime jai teko antraeilis vaidmuo, taip pat nepamiršta.
„Kai kalbame apie paramą Ukrainoje, komunikate, dėl kurio dabar sutarė ambasadoriai, Šiaurės Atlanto taryba, rasite svarbius žodžius apie Ukrainą, susiejančius gynybos išlaidas iki 2035 m. su Ukraina ir išlaikant Ukrainos kovą. Tai aiškus sąjungininkų įsipareigojimas. Faktas, kad šiemet įsipareigota 35 mlrd. eurų, palyginti su pernai – 15 mlrd. eurų, rodo, kad parama auga, o ne mažėja. Tai labai pozityvu ir būtina“, – kalbėjo M. Rutte.
Bendrai tai bus vienas trumpiausių ar net trumpiausias NATO lyderių susitikimo komunikatas (D. Trumpas nemėgsta ilgų tekstų). Taip pat bus priimti dar keli nevieši dokumentai.
„Šis viršūnių susitikimas bus istorinis. Šis susitikimas išties yra apie patikimumą ir mes raginame visus sąjungininkus prisijungti ir sumokėti sąžiningą kainą už transatlantinį saugumą. Dėl drąsios prezidento D. Trumpo lyderystės NATO yra pakeliui pasiekti istorinį tikslą, sąjungininkams įsipareigojant skirti mažiausiai 5 proc. BVP gynybai. Tai ne tik skaičius, tai NATO svarbos įvardijimas“, – kalbėjo JAV ambasadorius NATO M. Whitakeris.
Pats NATO viršūnių susitikimas Hagoje bus labai trumpas – antradienį vakare premjerai ir prezidentai susirinks į Nyderlandų karaliaus Vilhelmo Aleksandro ir karalienės Maximos surengtą vakarienę karaliaus rūmuose. Tuo pat metu vyks NATO ir Ukrainos tarybos darbinė vakarienė užsienio reikalų ministrų lygiu ir NATO gynybos ministrų darbinė vakarienė. Trečiadienį ryte – NATO valstybių vadovų poros valandų posėdis, kuriame bus patvirtintas minėtas komunikatas, ir popiet – baigiamoji NATO generalinio sekretoriaus M. Rutte’ės spaudos konferencija.
