Jau ketvirtosios kadencijos Europos Parlamente (EP) siekiantis Viktoras Uspaskichas ir jo kolega Stasys Jakeliūnas principingai laikosi pozicijos nebalsuoti už pagalbą Ukrainai ir nepasmerkti Vladimiro Putino režimo.
Ketvirtadienį EP nariai priėmė naują rezoliuciją, kurioje ES valstybės raginamos paspartinti karinės paramos Ukrainai tiekimą, toliau tęsti finansinę paramą besiginančiai šaliai ir griežtinti sankcijas Rusijai. Be to, EP nariai paragino ES ir NATO valstybes kasmet teikti Ukrainai karinę paramą, kuri būtų ne mažesnė kaip 0,25 proc. jų BVP.
Šią neįpareigojančią rezoliuciją palaikė 451 europarlamentaras, 46 nepritarė, o 49 susilaikė. Visi Lietuvos atstovai EP irgi balsavo už ją, išskyrus, galima pasakyti, tradiciškai V. Uspaskichą ir S. Jakeliūną.
V. Uspakichas, kaip ir S. Jakeliūnas, ketvirtadienį nebalsavo ir už Rusijos režimą smerkiančią EP rezoliuciją. Politikų neįtikino net labai emocinga Aleksejaus Navalno našlės Julijos Navalnajos kalba, kurią ji EP pasakė trečiadienį.
„Putinas turi atsakyti už tai, ką padarė mano šaliai. Putinas turi atsakyti už tai, ką padarė kaimyninei taikiai šaliai. Ir Putinas turi atsakyti už viską, ką padarė Aleksejui“, – kalbėjo J. Navalnaja, kurios norą tęsti vyro darbus oficialiai palaikė EP.
Ketvirtadienį 506 europarlamentarai, iš jų ir 9 Lietuvos atstovai, pasmerkė V. Putino režimą, įspėjo dėl opozicijai, žiniasklaidai ir žmogaus teisių aktyvistams Rusijoje kylančio pavojaus. EP taip pat pabrėžė, kad „Rusijos vyriausybei ir V. Putinui asmeniškai tenka baudžiamoji ir politinė atsakomybę už jų žymiausio oponento A. Navalno mirtį ir kad tokiomis aplinkybėmis pagrįsta kelti V. Putino teisėtumo viešajame ir tarptautiniame diskurse klausimą“.
Šioje EP sesijoje V. Uspaskichas nepalaikė ir Ukrainos paramos fondo. Kaip jau IQ rašė, antradienį jis nebalsavo už ilgametę ES paramą Kyjivui, nors kituose balsavimuose dalyvavo.
Darbo partijos lyderis, kaip ir S. Jakeliūnas, nelinkę balsuoti prieš Rusiją ir už Ukrainą.
Tarkime, pernai birželį V. Uspaskichas nebalsavo, o S. Jakeliūnas susilaikė dėl Ukrainos narystę NATO remiančios rezoliucijos. 2022 m. vasario pradžioje valstiečiai, su kuriais jis pateko į EP, atsiribojo nuo S. Jakeliūno, nes jis irgi susilaikė balsuojant dėl skubios finansinės paramos Ukrainai. Tų pačių metų kovo mėnesį balsuojant dėl EP Specialiojo komiteto išvadų dėl dezinformacijos, kuriose, be kita ko, teigta, kad kare prieš Ukrainą Rusija platina precedento neturinčią piktavalę dezinformaciją ir naudoja informaciją kaip ginklą, S. Jakeliūnas vėl susilaikė, V. Uspaskichas nedalyvavo (visi kiti 9 Lietuvos atstovai palaikė). Lapkričio mėnesį S. Jakeliūnas dar kartą susilaikė, o V. Uspaskichas vėl nebalsavo (visi kiti Lietuvos atstovai palaikė) dėl rezoliucijos, kuria Rusija skelbiama terorizmą remiančia valstybe.
Šiemet vasarį abu minimi europarlamentarai nebalsavo dėl vadinamosios „rašageito“ rezoliucijos, kuri pasmerkė Rusijos mėginimus kištis į ES demokratinius procesus ir kartu europarlamentarę iš Latvijos Tatjaną Ždanoką, kaltinamą dirbus Rusijos specialiosioms tarnyboms. Tiesa, tąkart V. Uspaskichas išvis nedalyvavo plenarinėje sesijoje Strasbūre.