president.gov.uaSvarbiausių lapkričio 8-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Brangi Lietuvos žemelė
Šiandien Registrų centro (RC) registrų tvarkymo direktorius Kazys Makskvytis paskelbė, kad žemės vertė Lietuvoje šiemet, palyginti su 2018 m., išaugo 43 proc. K. Maksvyčio teigimu, per pastaruosius penkerius metus žemės ūkio paskirties žemės vertė dvigubai augo Pasvalio, Ukmergės, Kauno ir Prienų savivaldybėse, mažiausiai kilo Druskininkuose, Ignalinoje ir Šiauliuose.
Alfa.ltŠiuo metu dalis savivaldybių taiko žemės mokesčio lengvatas ir mažina tarifus. Pavyzdžiui, šiemet tarifus mažino Anykščiai, Birštonas, Biržai, Joniškis, Mažeikiai, Pagėgiai, Panevėžys, Rietavas, Rokiškis, Šiauliai. O žemės ūkio paskirties žemei tarifus mažino Kaišiadorys, Plungė, Radviliškis, Šakiai, Vilkaviškis, Kupiškis, Akmenės rajonas.
Saulės jėgainių vystytojų nuostolius kompensuos valstybė
Šiandien Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad nuostolius patyrę komercinių saulės jėgainių vystytojai galės tikėtis kompensavimo. Praėjusiais metais įstatymu buvo įtvirtintas komercinių saulės parkų galios ribojimas iki 2 gigavatų (GW) nenustatant, kaip toliau turėtų būti reguliuojama pradėtų projektų plėtra. Tokį įstatymą KT pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.
OrganizatoriaiĮ KT sprendimą sureagavusi Energetikos ministerija nurodė, kad žada atsižvelgti į teismo paskelbtas rekomendacijas ir vėjo energetikos plėtros reguliavimą numatyti įstatyme.
Lietuva padės Ukrainai spręsti socialinius karo padarinius
Vyriausybės posėdyje trečiadienį pritarta tolesnei Lietuvos paramai Ukrainai per tarptautinių finansų institucijų priemones: po 1 mln. eurų skiriama Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) fondui ir Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) Ukrainos solidarumo fondui, kurie remia įtraukties ir socialinės paskirties projektus.
ETVB fondo lėšomis bus remontuojami nuo karo veiksmų apgadinti pastatai, užtikrinamas tvaresnio būsto kūrimas, o ERPB lėšomis bus atkuriama verslo aplinka, plėtojamas žmogiškasis kapitalas.
EK uždegė žalią šviesą Ukrainai ir Moldovai
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė rekomendacijas karo niokojamai Ukrainai ir jos kaimynei Moldovai pradėti oficialias derybas dėl stojimo į ES. EK vadovė taip pat pabrėžė, kad oficialiosios derybos su Ukraina galėtų prasidėti tik tada, kai šalyje bus išspręstos korupcijos, lobizmo problemos ir priimtas įstatymas dėl tautinių mažumų. Gruodžio 14 ir 15 d. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime 27 valstybių narių vadovai nuspręs, ar verta pritarti EK rekomendacijoms.
president.gov.uaRemiantis Politico.eu, šiandien EK uždegė žalią šviesą deryboms dėl narystės ne tik Ukrainai ir Moldovai, bet ir Sakartvelui. U. von der Leyen patvirtino, kad labiausiai į rytus nutolusiai valstybei bus galima vėl suteikti ES kandidatės statusą. Albanija ir Šiaurės Makedonija taip pat sulaukė palankių žinių iš EK: Tirana ir Skopjė galės pratęsti oficialias derybas dėl stojimo į ES.
Didžiojo septyneto ambicijos
Trečiadienį Japonijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Didžiojo septyneto (G 7) šalys ir toliau vieningai rems su Rusija kovojančią Ukrainą. Derybų metu Japonijos užsienio reikalų ministrė Yoko Kamikawa pabrėžė, kad net ir toliau didėjant įtampai Artimųjų Rytų regione G 7 šalys privalo toliau palaikyti Ukrainą.
ScanpixSusitikime nuspręsta paspartinti Ukrainos atsigavimą ir šalies atstatymą pasitelkiant viešąjį ir privatųjį sektorius. G 7 taip pat planuoja bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais ir tartis dėl taikos palaikymo šalyje.
Slovakija ardo ES vienybę
Naujoji Slovakijos vyriausybė trečiadienį užblokavo 40,3 mln. eurų vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį planavo ankstesnė valdžia. Slovakijos premjero Roberto Fico vedama vyriausybė dar anksčiau buvo pareiškusi siekianti nutraukti karinės pagalbos tiekimą karo draskomai kaimynei.
ScanpixVokietijoje įsikūrusio Kylio instituto duomenimis, Slovakija buvo įsipareigojusi iki 2023-iųjų liepos iš viso Ukrainai skirti 680 mln. eurų vyriausybės paramos.
