ScanpixSvarbiausių rugsėjo 13-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
U. von der Leyen Strasbūre skaitė metinį pranešimą
Trečiadienį Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen Europos Parlamente Strasbūre skaitė kasmetį pranešimą, kuriame nubrėžiamos pagrindinės EK politikos kryptys ir tikslai. Tarp svarbiausių uždavinių ji paminėjo Rusijos karą Ukrainoje ir paramą Kyjivui, infliacijos suvaldymą euro zonoje, augančią konkurenciją su Kinija bei kovą su klimato kaita.
„Ukrainos ateitis yra mūsų Sąjungoje“, – sakė U. von der Leyen savo metiniame pranešime iš Strasbūro ir pabrėžė, kad Ukraina padarė didelę pažangą siekdama narystės Europos Sąjungoje (ES). Vis dėlto ES, anot EK pirmininkės, turi greitai pasirengti priimti naujas nares, pavyzdžiui, Ukrainą, nelaukdama, kol bus pakeistos jos pačios steigimo sutartys. Europos Parlamento nariams ji sakė, kad ES turėtų racionalizuoti sprendimų priėmimą, „bet mes negalime – ir neturėtume – laukti, kol bus pakeistos sutartys, kad galėtume tęsti plėtrą“.
ScanpixV. Putinas mato galimybių bendradarbiauti su Šiaurės Korėja
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį duodamas interviu valstybinei televizijai pareiškė, kad, nepaisant tarptautinių sankcijų, karinis bendradarbiavimas su Šiaurės Korėja yra įmanomas. Šis interviu buvo transliuotas po V. Putino susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu. Prieš susitikimą žurnalistų paklaustas, ar susitikime bus kalbama ir apie karinį bendradarbiavimą, Rusijos prezidentas teigė: „Kalbėsime visomis temomis, neskubėdami. Turime užtektinai laiko.“ Oficialiai susitikimas buvo skirtas prekybiniam ir kosmoso bendradarbiavimui tarp dviejų šalių stiprinti.
ECB prognozės padidino lūkesčius dėl bazinių palūkanų normų augimo
Naujausi Europos Centrinio Banko (ECB) vertinimai, kad infliacija euro zonoje 2024-aisiais viršys 3 proc., paskatino lūkesčius, jog bazinės palūkanos šiame valstybių bloke ketvirtadienį bus dar kilstelėtos, nepaisant regiono ekonomikos demonstruojamų silpnėjimo požymių, skelbia „Reuters“. Dabar rinkose tvyro 75 proc. tikimybė, kad ECB bazines palūkanas per artėjantį posėdį padidins 0,25 procentinio punkto. Tokie lūkesčiai gerokai sustiprėjo nuo 40 proc. šios savaitės pradžioje ir vos 25 proc. prieš savaitę.
ScanpixŠios savaitės pradžioje Europos Komisija apkarpė euro zonos ekonomikos augimo prognozes – nuo 1,1 proc. iki 0,8 proc. šiemet ir nuo 1,6 proc. iki 1,3 proc. kitąmet. Infliacijos prognozės pakoreguotos atitinkamai nuo 5,8 proc. iki 5,6 proc. ir nuo 2,8 proc. iki 2,9 procento.
Estai ir latviai nebeįsileis automobilių su rusiškais valstybiniais numeriais
Estijoje ir Latvijoje nuo trečiadienio įsigaliojo draudimas per išorinę Europos Sąjungos sieną į šalį įvažiuoti transporto priemonėms su Rusijos valstybiniais numeriais. Tokias sankcijas apibrėžia rugsėjo 8 d. Europos Komisijos pateiktas išaiškinimas, pagal kurį į bloko teritoriją negali būti įleisti Rusijoje įsigyti ar registruoti automobiliai. Į Lietuvos teritoriją automobilių su rusiškais registracijos numeriais muitinė neįleidžia nuo pirmadienio, išskyrus tranzito į ar iš Kaliningrado atvejus.
Slovakų premjeru gali tapti Rusijai palankus politikas
ScanpixSlovakijoje, kurioje šį mėnesį vyks rinkimai, gali bręsti pokyčiai užsienio politikos srityje, įskaitant požiūrį į karą Ukrainoje, teigia analitikai, apklausoms rodant, kad naujuoju ministru pirmininku gali tapti Kremliui palankus veikėjas. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad rugsėjo 30 d. pirmalaikius rinkimus laimės „Smer-SD“ partija, kurios lyderis Robertas Fico yra išsakęs Kremliaus retoriką atitinkančius komentarus. „Karas Ukrainoje prasidėjo 2014 m., kai Ukrainos fašistai žudė rusų tautybės civilius“, – teigė jis viename vaizdo įraše irtaip pakartojo netikslius ir nepagrįstus Rusijos teiginius. R. Fico taip pat yra pažadėjęs nedelsiant nutraukti bet kokią karinę pagalbą Ukrainai, nepritaria Kyjivo siekiui prisijungti prie NATO ir smerkia Europos Sąjungos sankcijas Rusijai.
