ScanpixSvarbiausių birželio 28-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Prezidentų susitikimas Kyjive
Trečiadienį neskelbto vizito į Kyjivą vyko Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. G. Nausėda Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui atvežė gerų žinių – Lietuva Ukrainai nupirks ir perduos dvi HIMARS oro gynybos sistemas, kurių kaina, anot krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, siekia 10 mln. eurų. „Tai yra labai geras ženklas, kad net ir tokiomis aplinkybėmis, kai aruodai tušti, mes vis dar randame galimybių pasistengę padėti mūsų draugams, padėti ne žodžiais, o darbais“, – G. Nausėda teigė prezidentūros paskelbtame įraše iš Hagos.
Po vizito Lietuvos prezidentas BNS teigė sutaręs su V. Zelenskiu, kad „Wagner“ maišto sukelto palankaus momento Ukrainai negalima neišnaudoti, taip pat būtina Kyjivą priartinti prie NATO per ateinantį Aljanso viršūnių susitikimą Vilniuje.
Birželio 28 d. Ukrainoje minima Konstitucijos diena.
Nežinia dėl Baltarusijos
Anot JAV karo ekspertų, neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka iš neramumų Rusijoje gali turėti naudos, kaip ir dėl jo šalyje esančių „Wagner“ dalinių. Tai, pasak ekspertų, suteiks A. Lukašenkai daugiau laisvės prieš Kremlių siekiant dominuoti Baltarusijoje. „Wagner“ pajėgoms esant Baltarusijoje A. Lukašenka galėtų geriau atremti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangas įtraukti Baltarusiją į sąjunginę valstybę su Rusija, kurioje Baltarusija būtų menkesnė partnerė ir priklausoma nuo Rusijos, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (KSI) pranešime.
ScanpixNATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį teigė, kad Aljansas yra pasirengęs gintis nuo bet kokios grėsmės, ateinančios iš Rusijos ar Baltarusijos. Gynybos stiprinimas bus aptariamas ir NATO viršūnių susitikime Vilniuje. „Dar per anksti galutinai spręsti dėl fakto, kad Prigožinas persikėlė į Baltarusiją ir [kad], labiausiai tikėtina, dalis jo pajėgų taip pat bus Baltarusijoje, pasekmių“, – reporteriams sakė J. Stoltenbergas.
Rusų išpuolis Kramatorske nusinešė devynias gyvybes
Antradienio vakarą rusų pajėgų surengta ataka Kramatorske pareikalavo jau devynių aukų. Anksčiau buvo pranešama apie aštuonis žuvusiuosius, tačiau naktį iš po griuvėsių ištrauktas dar vienas vyro kūnas. Tarp žuvusiųjų – trys vaikai. Rusų raketos pataikė į populiarų restoraną, gyvenamuosius namus. Dar 56 žmonės sužeisti.
ScanpixV. Zelenskis, artėjant NATO viršūnių susitikimui, vis garsiau ir aiškiau kalba apie Ukrainos galimybes prisijungti prie Aljanso. „Kad tai taptų realybe, reikia, kad visi mūsų partneriai iš Aljanso, priimdami svarbius sprendimus, nustotų dairytis į Kremlių“, – pabrėžė Ukrainos valstybės vadovas.
Minimali alga kitąmet augs iki 924 eurų
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) sieks 924 eurus, arba 10 proc. daugiau, nei yra dabar. Minimalus valandinis atlygis būtų didinamas iki 5,65 euro vietoj 5,14 euro dabar neatskaičius mokesčių. Kartu su MMA 20 proc. didinant ir neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo kitų metų mažiausiai uždirbantiems gyventojams atlyginimas į rankas augs 76 eurais.
Nuspėjama infliacija
Lietuvoje antrą mėnesį iš eilės fiksuojant defliaciją, o infliacijai nukritus iki 8,2 proc., ekonomistai teigia, kad tokia kreivė buvo prognozuota. Taip sakė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ekonomistų vertinimu, metų pabaigoje infliacija turėtų siekti 3 proc. Vis dėlto pastebima, kad Lietuvos ir euro zonos ūkis susiduria su kitomis rizikomis.
UnsplashPamirštas koronavirusas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėja, kad COVID-19 dar nėra pasitraukęs. Europoje nuo jo kasdien miršta apie 1000 žmonių. Gegužės 5 d. PSO paskelbė, kad COVID-19 pandemija nebelaikoma tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. „Nors ir nebėra ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos, tačiau COVID-19 neišnyko“, – žurnalistams sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge.
