Meniu
Prenumerata

antradienis, gegužės 17 d.


VYTIS PRIEŠ DRAKONĄ
Iš penkto karto išgirdo G. Landsbergį: ES šalių diplomatijos vadovai sutarė, kaip atsakys Kinijai
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
ES Taryba
Gabrielius Landsbergis (dešinėje).

Po neformalaus šalių narių ES užsienio reikalų ministrų susitikimo (Gymnicho) Breste (Prancūzija) su Lietuva išreikštas solidarumas dėl Kinijos veiksmų ir nutarta kuo greičiau priimti kovos su ekonomine prievarta priemonę, kurią panaudoti, kaip atsaką Pekinui.

„Tai bus penktas kartas, kai iškeliu šį klausimą per tiek formalią, tiek neformalią Užsienio reikalų tarybą. Bet kokiu atveju, manau, kad tai visos Europos reikalas. Kai mes pirmą kartą iškėlėme šį klausimą rugsėjo pradžioje, tada manėme, kad tai dviejų šalių reikalas, kuris gali būti išspręstas abipusiai diplomatiškai – visi prasidėję nesutarimai ir ginčai. Bet kai pradėta taikytis į Europos kompanijas, kad būtų daromas spaudimas ir taip būtų pakeista Lietuvos politika, mes manome, kad tai tapo Europos problema, kuri reikalauja iš visos Europos sprendimo“, – dar ketvirtadienį prieš prasidedant Gymnichui kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pridūręs, kad ES kolegų prašys solidarumo dėl Kinijos vykdomo puolimo.

Šį kartą G. Landsbergio prašymas, regis, bent iš dalies buvo išgirstas.

Mes taip pat kalbėjome apie Kinijos veiklą Lietuvoje ir poveikį visai ES. Šalys narės aiškiai išreiškė solidarumą su Lietuva ir mes diskutavome, kaip galime paspausti (Kiniją – IQ past.), kad būtų deeskaluota ši krizė.

„ES pasiruošusi atsakyti į bet kokią agresiją“, – spaudos konferenciją penktadienį, pasibaigus Gymnichui pradėjo ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ir pasmerkė Rusijos elgesį bei išvardino 10 punktų, tarp kurių – pagalba nuo kibernetinės atakos nukentėjusiai Ukrainai. Tiesa, jis vėliau pridūrė: „Mes pasiruošę dialogui su Rusija, bet ne savo suverenumo, nepriklausomybės, mūsų pripažįstamų vertybių kaina.“

„Mes taip pat kalbėjome apie Kinijos veiklą Lietuvoje ir poveikį visai ES. Šalys narės aiškiai išreiškė solidarumą su Lietuva ir mes diskutavome, kaip galime paspausti (Kiniją – IQ past.), kad būtų deeskaluota ši krizė“, – kalbėjo J. Borrellis bei paminėjo, kad su Kinijos atstovais planuojamas susitikti kovo mėnesį.

Į klausimą apie Kinijos ir Lietuvos santykius pareiškimą padarė taip pat konferencijoje dalyvavęs šiuo metu ES pirmininkaujančios Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves’as Le Drianas:

„Tai ne pirmas kartas, kai mes išreiškiame solidarumą su Lietuvą ir mes kritikuojame priešiškus Kinijos veiksmus. Kaip žinia, yra kovos su ekonomine prievarta priemonė, kaip mūsų atsakas, kuri padėta ant stalo ir Prancūzijos pirmininkavimo metu mes pagreitinsime jos priėmimą.“

Prancūzija dar praėjusią savaitę užsiminė, kad atsakas Kinijai gali būti kovos su ekonomine prievarta priemonė, kuri šiuo metu svarstoma. Europos Komisija gruodžio pradžioje pateikė pasiūlymą dėl naujos priemonės, skirtos trečiųjų šalių ekonominės prievartos veiksmams atremti. Nauja priemonė pagreitintų ir palengvintų ES sankcijų taikymą, nes iki šiol reikia visų šalių narių vienbalsiško pritarimo.

Taip pat praėjusią savaitę Lietuva jau sulaukė palaikymo dėl Kinijos iš Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock bei JAV pareigūnai.

ES nerizikuos prekybos tarifų karu su Kinija ir labiau tikėtina, kad artimiausiu metu bus suteikta finansinė parama, kuri padėtų suvaldyti Lietuvos patirtus nuostolius.

Vis dėlto įtakingiausias Briuselyje leidinys Politico.eu teigia, kad ES nerizikuos prekybos tarifų karu su Kinija ir labiau tikėtina, kad artimiausiu metu bus suteikta finansinė parama, kuri padėtų suvaldyti Lietuvos patirtus nuostolius.

Taivano (taivaniečių) atstovybės atidarymą Vilniuje rudenį Pekinas įvertino kaip pasikėsinimą į „vienos Kinijos“ principą, kuriuo Lietuva prisižadėjo vadovautis ir kurio laikosi ES, bei ėmėsi ne tik diplomatinių, bet ir ekonominių priemonių. Pasak Lietuvos pramoninkų konfederacijos,

Kinijoje stringa ne tik Lietuvos prekių ir krovinių deklaravimas, – kliūtys kuriamos ir ES valstybių kroviniams, jei juose yra lietuviškų detalių. Be to, Lietuvos įmonėms sunku įsigyti žaliavų iš Kinijos. Taip pat partneriai iš Kinijos vengia bendradarbiauti, atšaukiami užsakymai, atsisakoma pratęsti kontraktus bei pradėti naujus, mažinamas lietuviškos produkcijos pardavimas, o Kinija spaudžia tarptautines bendroves, veikiančias Lietuvoje, nutraukti bendradarbiavimą su Lietuva.

Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, gruodžio pradžioje išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų.

Praėjusį antradienį prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Taivaniečų (Taivano) atstovybės pavadinimas – buvo klaida ir tai nebuvo suderinta su juo. Kaip žinia, kitose pasaulio šalyse veikia taivaniečių atstovybės, bet Taivano sostinės Taipėjaus vardu. Trečiadienį prezidento žodžius pasveikino Pekinas, bet pridūrė, kad laukia veiksmų – klaidos ištaisymo. Prezidentūra tą pačią dieną pranešė, kad G. Nausėdą kviečia užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį pateikti planą dėl situacijos su Kinija deeskalavimo.

Ministras, savo ruožtu, teigia, kad viską visada derino ir derina su prezidentu.

IQ žiniomis Taivano atstovai kol kas negavo jokio prašymo peržiūrėti savo atstovybės Vilniuje pavadinimo.

2022 01 14 17:01
Spausdinti