ScanpixSvarbiausių spalio 23-iosios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Įsigaliojo draudimas tabako gaminiams su skoniu ir kvapu
Pirmadienį įsigalioja draudimas Lietuvoje prekiauti kaitinamojo tabako gaminiais, jeigu juose yra pridėtinio kvapo ar skonio. Legaliai prekiauti bus galima tik natūralaus tabako kvapo ir skonio rūkalais, ant kurių turės būti įspėjimai apie galimą žalą sveikatai – tai iki šiol nebuvo numatyta.
Lietuvoje beveik trečdalį parduodamų rūkalų sudaro kaitinamasis tabakas, o Vilnius, kuriame parduodama 38 proc. tokio tabako, yra labiausiai šį produktą vartojantis miestas pasaulyje.
Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – mažesnis nei vidutiniškai ES
Preliminarūs Eurostato duomenys parodė, kad Lietuvos valdžios skola antrą šių metų ketvirtį siekė 26,8 mlrd. eurų ir sudarė 38,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Minėtas rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis.
Šiuo metu bendra ES valstybių valdžios skola siekia 83,1 proc. BVP, tik euro zonoje – 90,3 proc. BVP.
Dvidešimčiai pirmakursių skirtos Vasario 16-osios signatarų stipendijos
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, kad dvidešimčiai pirmakursių, aukščiausiais balais įstojusių į Lietuvos universitetus ir kolegijas, skirtos Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų stipendijos.
245 eurų (penkis bazinius socialinius dydžius) per mėnesį siekiančios stipendijos geriausiai mokyklas baigusiems studentams bus skiriamos nuo studijų pradžios iki pat pabaigos.
Azerbaidžano ir Turkijos pratybos
Azerbaidžano gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad Baku su sąjungininke Turkija pradėjo bendras pratybas netoli Armėnijos sienos. Ministerija nurodė, kad iki 3 tūkst. karių dalyvaus pratybose Baku, Nachičevanės eksklave tarp Irano ir Armėnijos, taip pat teritorijose, atkovotose iš armėnų separatistų.
Azerbaidžano ir Turkijos pratybos vyksta tuo metu, kai Azerbaidžano, Armėnijos, Turkijos, Irano ir Rusijos užsienio reikalų ministrai Teherane derasi pagal Maskvos 2020 m. inicijuotą diplomatinį formatą.
Primename, kad rugsėjo 19 d. Azerbaidžanas pradėjo žaibišką puolimą prieš armėnų separatistų pajėgas Kalnų Karabacho teritorijoje. Po mažiau nei parą trukusių kovų armėnų separatistų valdžia sutiko vėl prisijungti prie Azerbaidžano.
Pažeista Ukrainos šiluminė elektrinė ir kitos naujienos
Dar sekmadienio pavakarę Rusijos pajėgos atakavo didžiausios privačios Ukrainos energetikos operatorės DTEK valdomą šiluminę elektrinę. Iškart po atakos prasidėjo remonto darbai.
Taip pat šiandien Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad naktį į pirmadienį ukrainiečiai numušė trylika Rusijos paleistų bepiločių orlaivių „Shahed-136/131“, vieną nenustatyto tipo droną ir sparnuotąją raketą Ch-59. Be to, šalies premjeras Denysas Šmyhalis pirmadienį patvirtino, kad Ukraina gavo dar vieną ES makrofinansinės paramos išmoką – 1,5 mlrd. eurų.
Britų žvalgyba šiandien taip pat paskelbė, kad siūlomame Rusijos 2024-ųjų valstybės biudžete numatyta maždaug 68 proc. padidinti planuojamas išlaidas gynybai, palyginti su 2023 m. biudžetu – tai reiškia, kad 2024-aisiais išlaidos gynybai sudarys apie 6 proc. BVP.
Izraelio smūgiai Gazos Ruože
Ankstų pirmadienio rytą Izraelio karo lėktuvai smogė taikiniams Gazos Ruože, įskaitant teritorijas, kuriose palestiniečių civiliams buvo liepta ieškoti prieglobsčio. Tai vyko po to, kai į apgultą islamistų grupuotės „Hamas“ valdomą teritoriją buvo įleista dar viena nedidelė pagalbos siunta.
SCANPIXTaip pat šiandien islamistų grupuotės „Hamas“ pareigūnai pranešė, kad nuo spalio 7 d. prasidėjusio karo per izraeliečių smūgius Gazos Ruože žuvo daugiau nei 5 tūkst. žmonių.
Kinijos laivai tyčia kliudė Filipinų laivus
Filipinai ir Kinija apsikeitė kaltinimais dėl sekmadienį įvykusių incidentų netoli Antrojo Tomo seklumos Spratlio salyne. Šiandien Manila pareiškė, kad Kinijos laivai tyčia atsimušė į Filipinų laivus Pietų Kinijos jūroje ir taip paaštrino diplomatinį ginčą dėl dviejų savaitgalį įvykusių susidūrimų ginčytinuose vandenyse.
Iki šiol žinoma, kad Kinija pretenduoja į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, per kurią kasmet vyksta trilijonų dolerių (eurų) vertės prekyba, ir ignoruoja 2016 m. priimtą tarptautinį sprendimą, kad šios pretenzijos neturi teisinio pagrindo.
