ScanpixSvarbiausių liepos 4-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Gyventojai paramai skyrė 27 mln. eurų GPM
24 mln. eurų GPM šiemet skirta paramos gavėjams, 1,6 mln. eurų – politinėms partijoms, 1,2 mln. eurų – profesinėms sąjungoms ir 266 tūkst. eurų – meno kūrėjams, antradienį pranešė VMI.
Penkios politinės partijos sulaukė daugiau nei 100 tūkst. eurų paramos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (551 773,04 Eur), Laisvės partija (240 245,75 Eur), Lietuvos socialdemokratų partija (188 569,38 Eur), Liberalų sąjūdis (145 557,69 Eur), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (140 382,55 Eur).
Pagaminta daugiau elektros, nei suvartota
Pirmą kartą nuo Ignalinos AE uždarymo šalyje, pakilus vėjui ir šviečiant saulei, pirmadienio popietę vieną valandą elektros gamyba Lietuvoje buvo didesnė nei bendras suvartojimas, rodo „Litgrid“ duomenys. Didžiąją dalį elektros energijos tuo metu gamino atsinaujinančiųjų išteklių elektrinės.
Anot įmonės, liepos 3-iąją 14–15 val. Lietuvoje elektros gamyba siekė 1354 MW, o bendras suvartojimas be vartojimo kaupimo įrenginiuose – 1346 MW.
UnsplashNaujasis švietimo ministras – G. Jakštas
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paskyrė Gintautą Jakštą švietimo, mokslo ir sporto ministru. Pareigas G. Jakštas pradėjo eiti antradienį po priesaikos Seime.
Viceministro kandidatūrą vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai premjerė Ingrida Šimonytė pateikė birželio pabaigoje. Pats G. Jakštas tuomet žadėjo tęsti pradėtus šios kadencijos darbus, užtikrinti pradėtų pokyčių sklandų įgyvendinimą.
33-ejų politikas ministerijoje buvo atsakingas už studijas, mokslą ir technologijas. Iki pradėdamas eiti viceministro pareigas, 2016–2020 m. jis buvo Vyriausybės strateginės analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas, anksčiau yra dirbęs „Lietuvos draudime“, buvusiame Statistikos departamente (dabar – Valstybės duomenų agentūra). Matematikos magistro laipsnį turintis G. Jakštas nuo 2018 m. buvo laisvai samdomas švietimo ekspertas.
Andrius Ufartas/ELTAJ. Stoltenbergas lieka vadovauti NATO
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas lieka vadovauti Aljansui iki 2024-ųjų spalio. Tai jau ketvirtas kartas, kai pratęsiami J. Stoltenbergo įgaliojimai. Po buvusio Nyderlandų užsienio reikalų ministro Josepho Lunso, kuris nuo 1971-ųjų prie NATO vairo praleido beveik 13 metų, J. Stoltenbergas yra antras ilgiausiai dirbantis NATO generalinis sekretorius.
Keli NATO diplomatai praėjusią savaitę patvirtino, kad dėl buvusio Norvegijos ministro pirmininko J. Stoltenbergo kadencijos pratęsimo dar vieniems metams sutarta nepavykus rasti tinkamo kandidato artėjant Vilniuje rengiamam Aljanso viršūnių susitikimui. Kiti galimi pretendentai, įskaitant Danijos ministrę pirmininkę Mette Frederiksen ir Jungtinės Karalystės gynybos ministrą Beną Wallace'ą, neseniai pasitraukė iš kovos dėl šio posto.
