Europos KomisijaSavo šalies pirmininkavimą ES Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vertina labai rimtai ir ambicingai – kaip kitaip, juk nuo to gali priklausyti jo dar viena kadencija Eliziejaus rūmuose. Lietuvai – kitas galvoje, bet kai kur Vilniaus ir Paryžiaus interesai sutampa.
Lietaus merkiamą penktadienio rytą, Paryžiaus širdyje Panteone buvo surengta iškilminga Prancūzijos pirmininkavimo ES pradžios ceremonija. Tai bus jau 13-asis kartas, kai Prancūzija pirmininkauja Sąjungai.
Specialiai į ceremoniją, o kartu ir išgirsti Paryžiaus pirmininkavimo planus atvyko Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir didžioji dalis kitų komisarų. Prie Panteono Komisijos pirmininkę pasitiko garbės sargyba ir Prancūzijos prezidentas E. Macronas. Jis po to surengė ekskursiją po šį įspūdingą istorinį monumentą, kuriame palaidota daug visame pasaulyje žinomų prancūzų, tokių kaip filosofas Voltaire’as, rašytojas Victoras Hugo, vienas ES tėvų kūrėjų Jeanas Monnet ir t. t.
Tokia išskirtinė ceremonija liudija, kad Prancūzija turi rimtų ambicijų ES, tuo labiau kad pirmininkavimo metu vyks prezidento rinkimai ir E. Macronui pergalės ES fronte tikrai nesutrukdytų. Tiesa, pats Prancūzijos prezidentas ne tik teigia, kad nereikia painioti rinkimų ir pirmininkavimo, bet ir iki šiol vaidina neapsisprendusį siekti antrosios kadencijos.
Vis dėlto E. Macronas ambicijų dėl pirmininkavimo nesikuklina.
„Nepristatysiu visos mūsų pirmininkavimo ES programos, nes tai būtų nei įmanoma, nei būtų prasmė“, – bendroje su U. von der Leyen spaudos konferencijoje įspūdinga prabanga žibančiuose Eliziejaus rūmuose penktadienį teigė Prancūzijos prezidentas. Ši programa anglų kalba sudaro 76 puslapius. Pasak diplomatų, kai Prancūzijos atstovas ES ją pristatė kitų šalių narių atstovams, teko daryti pertrauką ir po to vėl pristatymą pratęsti – į numatytą posėdžio laiką niekaip netilpo.
Eliziejaus rūmuose E. Macronas vis tik trumpai pristatė savo prioritetus: dekarbonizacija, žaliojo kurso įgyvendinimas, ekonomikos stiprinimas, skaitmenizacija, socialinis teisingumas, sienų apsauga, santykiai su trečiosiomis šalimis, ypač su Afrika.
Tuo pat metu Paryžiuje vykusiuose susitikimuose su Briuselio žurnalistais aukšti Prancūzijos pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad strateginis E. Macrono tikslas – Europos autonomija, arba kitaip stipri, nepriklausoma ekonomiškai, technologiškai ES.
Taip pat ne kartą minėta Afrika, su kurios valstybių vadovais vasarį įvyks ES viršūnių susitikimas. „Jei Europa nori būti geopolitinė galia, ji negali atsukti nugaros Afrikai“, – teigė vienas E. Macrono vyriausybės atstovas.
Galbūt Lietuvai Afrikos klausimas nėra toks svarbus, bet kiti prancūzų tikslai sveikinami.
„Pirmąjį pusmetį Briuselyje nusimato tikrai labai intensyvus laikotarpis, nes ES pirmininkaujanti Prancūzija sieks progreso kai kuriais Lietuvai labai reikšmingais klausimais“, – IQ teigė laikinasis Lietuvos atstovybės ES vadovas ambasadorius Simonas Šatūnas.
Pasak ambasadoriaus, Prancūzijos pirmininkavimo programa daugeliu aspektų atitinka Lietuvos interesus. Lietuva aktyviai palaiko siekius stiprinti ES išorės sienų apsaugą, užtikrinti ekonomikos atkūrimą po COVID-19 pandemijos, įgyvendinti žaliąjį ir skaitmeninį perėjimą, kovoti prieš dezinformaciją, stiprinti ES vaidmenį pasaulyje.
„Pirma, mums bus svarbios diskusijos dėl klimato kaitos valdymo paketo „Fit for 55“. Labai kompleksiškas dokumentų rinkinys, daug Tarybos formacijų bus diskutuojama ir siekiama progreso. Jame 12 teisės aktų. Mums svarbu – adekvatus naštos pasidalijimas nesitraukiant nuo iškeltų tikslų 2030 m., – komentavo S. Šatūnas. – Antra, Baltarusijos režimo surengta hibridinė ataka, atsakas į ją, ES atsparumas ir progresas derybose dėl naujojo Migracijos ir prieglobsčio pakto, Šengeno sienų kodekso atnaujinimo ir mums svarbių derogacijų (išimčių iš ES prieglobsčio teisės) pagal TEU 78(3) priėmimas yra tarp Prancūzijos prioritetų ir mums liks vienas svarbiausių klausimų.“
Kol kas Paryžiuje apie minimas išimtis nekalbama, bet ambicija išjudinti Migracijos paktą yra rimta. Pasak Prancūzijos pareigūnų, šis Komisijos pasiūlytas dokumentas iš esmės geras, bet jis įstrigo dėl kai kurių šalių narių užsispyrimo ir nepasitikėjimo viena kita. Paryžius žada pamažu dalimis, žingsnis po žingsnio prastumti šį dokumentą. Tada prancūzai ruošiasi imtis Šengeno kodekso bei peržiūrėti prieglobsčio suteikimo klausimo.
„Trečia, Prancūzija sieks progreso ir sutarimo dėl ES strateginio kompaso, daug dėmesio skirs ES gynybos iniciatyvų ir gynybos pramonės klausimams. Tikimės, kad grėsmės ES saugumui mūsų regione bus tinkamai įvardytos. Kartu turime išlaikyti didinti paramą ir dėmesį Rytų partnerystės šalims, ypač ES asocijuotoms trio (Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui)“, – teigė Lietuvos atstovas ES.
Strateginis kompasas – irgi ypač dažnai skambėjo iš Prancūzijos pareigūnų lūpų. Jie pabrėžia, kad tai kol kas dar tik juodraštis, bet noro sutarti dėl jo netrūksta. Klausimas, ar ten bus įrašyta Rusija kaip grėsmė. Mat minėtoje penktadienio spaudos konferencijoje Eliziejuje E. Macronas aiškiai pasakė, kad ES reikia dialogo su Rusija.
„Dėl tam tikrų istorinių ir geografinių priežasčių Rusija yra svarbi grandis Europos saugumo architektūroje, prie kurios dirbame“, – nurodė prancūzų lyderis.
Kalbant apie Kiniją, prancūzai ir toliau žada remti Lietuvą, tačiau esą bendrai ES turi atrasti santykį su Pekinu, vengdama kraštutinumų. Tiesa, kaip IQ jau rašė, aukštas Prancūzijos pareigūnas paminėjo, kad Europos Komisijos pasiūlyta kovos su ekonomine prievarta priemonė, kuri leistų greičiau įvesti tam tikras sankcijas trečiosioms šalims, gali būti kaip atsakas Kinijai už nepaskelbtas sankcijas Lietuvai.
„Pritartume Prancūzijos ketinimams spartinti diskusijas dėl Europos Komisijos pasiūlyto ekonominio antispaudimo instrumento priėmimo“, – komentavo ambasadorius S. Šatūnas.
