ScanpixSvarbiausių rugsėjo 4-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Iš profsąjungos – penki reikalavimai ministerijai
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) pateikė penkis reikalavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir pradeda derybas dėl jų įgyvendinimo. Pagrindinis reikalavimas – kad mokytojų atlyginimas kitąmet siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o aukštųjų mokyklų dėstytojams – 150 procentų. Antras reikalavimas – ikimokyklinį ugdymą ir švietimo pagalbą kitais metais 100 proc. finansuoti iš valstybės biudžeto. Trečias keliamas reikalavimas – peržiūrėti mokytojų etato struktūrą, ketvirtas – tyrėjo krepšelio įvedimas.
Apie planuojamą streiką ir pasitraukimą iš kolektyvinės sutarties su ministerija šiai neįgyvendinus pažadų dėl vidutinio mokytojų darbo užmokesčio dydžio anksčiau pranešė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Jos vienijamų mokytojų įspėjamasis streikas planuojamas rugsėjo 15 d., o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją būtų surengtas ir tikrasis streikas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako, jog kol kas nepavyko susitarti, kad profesinės sąjungos nerengtų streiko, tačiau jų pozicija švelnėja.
UnsplashV. Zelenskis atleido O. Reznikovą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido iš pareigų šalies gynybos ministrą Oleksijų Reznikovą ir į jo vietą teikia Rustemo Umerovo, kuris nuo praėjusių metų vadovauja Valstybės turto fondui, kandidatūrą. V. Zelenskis teigė besitikintis parlamento paramos šiai kandidatūrai.
O. Reznikovas, paskirtas likus trims mėnesiams iki Maskvos invazijos, vadovavo Kyjivo deryboms dėl pajėgų aprūpinimo modernia ginkluote iš sąjungininkų. Jis atleistas pačiame Kyjivo kontrpuolimo įkarštyje ir Ukrainai apskritai kovojant su korupcija pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, naujajam Ukrainos gynybos ministrui reikės pastangų kuriant ryšius su Vakarų lyderiais.
ScanpixTurkijos ir Rusijos derybos
Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas pirmadienį atvyko į Rusijos Juodosios jūros kurortą Sočį derybų su Vladimiru Putinu dėl Ukrainos grūdų eksporto susitarimo atnaujinimo. R. T. Erdoğaną lydi didelė delegacija, kurioje yra Turkijos gynybos, užsienio reikalų, energetikos ir finansų ministrai. Turkija bando atgaivinti Jungtinių Tautų remiamą susitarimą dėl grūdų gabenimo iš trijų Ukrainos uostų per Juodąją jūrą. Liepą Rusija pasitraukė iš šio susitarimo ir atnaujino atakas prieš Ukrainos uostų infrastruktūrą. Turkijos prezidentas pirmadienį pareiškė, kad po derybų Sočyje su Rusijos lyderiu paskelbs labai svarbų pareiškimą dėl Ukrainos grūdų eksporto.
Dronų atakos Ukrainoje ir Rumunijoje
Ukrainos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Rusija surengė „masinę“ dronų ataką prieš Ukrainos Odesos regioną ir padarė žalos grūdų eksporto centrui prie Dunojaus upės. Smūgiai buvo suduoti likus kelioms valandoms iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Turkijos vadovo Recepo Tayyipo Erdoğano susitikimo Rusijoje. Numušta 17 dronų, keli pataikė į taikinius – apgadinti sandėliai ir gamybiniai pastatai, žemės ūkio technika, pramonės įranga.
ScanpixPo atakos pranešta ir apie galbūt Rumunijos teritorijoje nukritusį rusų droną „Shahed“. Rumunijos nacionalinės gynybos ministerija tvirtina, kad dėl praėjusią naktį šalies teritorijoje nukritusio ir susprogusio Rusijos bepiločio orlaivio tiesioginės karinės grėsmės nekilo.
Ankstyvą pirmadienio rytą Ukrainos oro gynybos pajėgos, bendradarbiaudamos su kitais gynybos pajėgų elementais, šalies pietuose ir rytuose numušė 23 priešo atakos dronus. Iš viso Rusija į taikinius Odesos ir Dniepropetrovsko regionuose paleido 32 bepiločius orlaivius.
