Meniu
Prenumerata

penktadienis, kovo 1 d.


PIRMADIENIO KALEIDOSKOPAS
Nacionalinis saugumas, pūga Ukrainoje ir kitos svarbiausios dienos naujienos
IQ BNS ELTA
Scanpix
Pūga Ukrainoje.

Svarbiausių lapkričio 27-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.

Pirmasis Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos posėdis

Pirmadienį prezidentūroje posėdžiavusi Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba nustatė Valstybės gynimo plano pažangos rodiklius, teigia šalies vadovo patarėjas Tomas Godliauskas. Anot jo, taryba rinksis kas ketvirtį.

Po pastarojo Valstybės gynimo tarybos, kuriame buvo patvirtintas Valstybės gynimo planas, prezidentas subūrė Nacionalinę visuotinės gynybos komisijos koordinavimo tarybą. Kalbėdamas apie tarybos sudėtį T. Godliauskas pabrėžė, kad ji apima „platų visuomenės atstovų ratą“: „Turime ir NVO, ir verslo įmonių, ir kariuomenės, Seimo, Vyriausybės atstovus pagal visuotinumo ir plataus visuomenės įsitraukimo principą“. Išskirtos trys prioritetinės sritys: maisto, transporto ir vidaus saugumo, kurioms nuspręsta skirti daugiausia dėmesio formuojant gerąją praktiką.

Dainius Labutis/ELTA
V. Janulevičius.

Po tarybos susitikimo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad daugelis šalies įmonių jau dabar galėtų gaminti dvejopos paskirties produkciją – nuo dronų iki sprogstamųjų medžiagų.

Partijų susijungimas nepavyko

Opozicinė Darbo partija (DP) ir neparlamentinė partija „Laisvė ir teisingumas“ nusprendė nesijungti nepavykus pasiekti sutarimo ir bendro veikimo vizijos. „Nepavyko pasiekti jokių susitarimų ar bendro veikimo modelių. Akivaizdu, kad vienas pagrindinių šios partijos atstovų ir buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas taiko labai aukštus skaidrumo standartus. Norisi tikėtis, kad juos taiko ne tik kitiems, tačiau ir sau“, – pirmadienį feisbuke paskelbė DP pirmininkas Andrius Mazuronis. Jis teigė nebematantis prasmės toliau tęsti pokalbius apie bendrą darbą.

Andrius Ufartas/ELTA
A. Mazuronis.

Mokytojai streiką stabdo iki gruodžio 5 d.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pirmadienį perėjo į pasyviąją streiko fazę. Penktadienį vykusiame LŠDPS visuotiniame pirmininkų susirinkime, kuriame buvo svarstoma tolesnė streiko eiga, nutarta nuo lapkričio 27 d. pereiti prie pasyvių streiko veiksmų. Gruodžio 5 d. grįžus prie aktyvaus mokytojų streiko, bus siekiama išreikšti švietimo bendruomenės nuomonę apie susidariusią situaciją dėl mokytojų atlyginimų.

Profsąjungos mokytojų netenkina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymas darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. – po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo. Andriaus Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo. A. Navickas pripažįsta neturintis vilčių sulaukti Vyriausybės paramos dėl mokytojų atlyginimų kėlimo ir kitų pedagogų reikalavimų. Todėl, pasak A. Navicko, palaikymo ketinama ieškoti opozicijos gretose.

Orestas Gurevičius/ELTA
Mokytojų streikas trumpam stabdomas.

Ukrainoje – smarki pūga

Dėl smarkaus snygio Ukrainoje eismas nutrauktas 13-oje greitkelių, be elektros liko 1844 gyvenvietės. Ukrainos tarnybos teigia, kad padėtis kontroliuojama. Stichijos šėlsmo Ukrainoje padarinius šalina daugiau kaip tūkstantis gelbėtojų ir 300 technikos vienetų. Institucijos pranešė, kad pietiniame Odesos mieste, kuris ne kartą patyrė Rusijos smūgius, padėjo 1624 žmonėms, įstrigusiems dėl sniego. Regiono pareigūnai teigė, kad temperatūra nukrito žemiau nulio, pranešama apie iki 72 km/val. greičio vėjo gūsius.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį sakė, kad Ukraina vis dar padaro labai didelių nuostolių Rusijos pajėgoms, nors ukrainiečių kariuomenei ir nepavyksta atkovoti rusų užimtų teritorijų. Toks NATO vadovo teiginys nuskambėjo po to, kai vienas Ukrainos generolas prieš kurį laiką pareiškė, kad karas su Rusija atsidūrė aklavietėje. J. Stoltenbergas tvirtino, kad, nors Ukrainos pajėgos šiuo metu nežengia į priekį, Kyjivas jau atkovojo 50 proc. teritorijos, kurią Rusija užgrobė nuo plataus masto invazijos pradžios.

Paskutinė paliaubų diena

Pirmadienį prasidėjo paskutinės 24 Izraelio ir „Hamas“ paliaubų valandos, bet palestiniečių islamistų grupuotė sako norinti kovų pertrauką pratęsti. Per penktadienį prasidėjusias paliaubas jau paleista dešimtys įkaitų, o Izraelis mainais paleido per 100 palestiniečių kalinių. Dabar dėmesys krypsta į tai, ar paliaubos, kurios turi baigtis anksti antradienį, bus pratęstos. „Hamas“ užsiminė apie norą pratęsti paliaubas. Vienas grupuotei artimas šaltinis naujienų agentūrai AFP teigė, kad ji tarpininkams pasakė esanti pasirengusi patęsti paliaubas 2–4 dienoms ir mano, kad per tą laiką būtų įmanoma paleisti 20–40 įkaitais laikomų izraeliečių.

Scanpix
Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas per vizitą rodo Vokietijos prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui apgriautus pastatus kibuce Izraelio pietuose.

Gazos kare tarpininkaujantis Kataras mano, kad Izraelio tikslas sunaikinti teroristinę organizaciją „Hamas“ vargu ar yra įgyvendinamas. „Nebus įmanoma taip paprastai sunaikinti grupuotės „Hamas“. Ar jai pritariame, ar ne, ji yra Gazos, taip pat Vakarų Kranto visuomenės dalis“, – vokiečių laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė Kataro premjeras ir užsienio reikalų ministras Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani. Kalbėdamas apie Izraelio vyriausybę jis sakė, kad nereikia vieniems kitų mėgti. Jis esą negali pritarti politikai, kai nesutinkama net svarstyti palestiniečių teisė turėti savo valstybę, o Vakarų Krante ginamas „nusikalstamas naujakurių vykdomas žemės užgrobimas“.

JT žmogaus teisių ekspertai pirmadienį paragino pradėti nepriklausomus įtariamų po spalio 7 d. Izraelyje ir Palestinos teritorijose įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimus. „Pareiga tirti karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įskaitant bet kokias neatidėliotinas ir neteismines žmogžudystes, kankinimus ir kitokių formų pasityčiojimą iš žmogaus orumo, yra pamatinė teisinė prievolė.“ Per Izraelio kariuomenės suorganizuotą atsakomąją operaciją, „Hamas“ vyriausybės Gazoje teigimu, jau žuvo beveik 15 000 žmonių, dauguma jų – civiliai, be to, tarp žuvusių yra tūkstančiai vaikų.

Bandymai formuoti naują Lenkijos vyriausybę

Mateuszas Morawieckis, kuriam Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda po rinkimų pavedė suformuoti naują vyriausybę, pirmadienį turi pristatyti jos sudėtį. A. Duda pirmiausia patikėjo šią misiją M. Morawieckiui, nes jo partija „Teisės ir teisingumas“ (PiS) spalio rinkimuose gavo daugiau balsų už visas kitas atskiras partijas, nors ir prarado iki šiol turėtą daugumą parlamente. PiS prarado valdančiąją daugumą abejuose parlamento rūmuose ir turi mažai šansų sudaryti koalicinę vyriausybę, nes jokia kita partija, atrodo, nėra suinteresuota su ja bendradarbiauti. Daugumą vietų Lenkijos Seime iškovojo trijų pagrindinių opozicinių politinių jėgų – Pilietinės koalicijos (KO), „Trečiojo kelio“ (kurią sudaro PSL ir centro dešinioji „Lenkija 2050“) ir „Naujosios kairės“ (vienijančios socialliberalias Lenkijos grupes) – aljansas.

2023 11 27 16:30
Spausdinti