Andrius Ufartas/ELTANATO vadovų susitikimo Vilniuje išvakarėse vis dar yra grėsmė, kad Lietuvai istorinis renginys įeis į Aljanso istoriją kaip fiasko.
Beveik nėra galimybių, kad Švedija oficialiai taps NATO nare, ginčai dar vyko dėl Lietuvai svarbių regioninių gynybos planų ir net kalbėta, kad Volodymyras Zelenskis grasina neatvykti.
Ketvirtadienį NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui nepavyko pasiekti lemiamo lūžio dėl Turkijos vykdomo Švedijos narystės blokavimo. Po susitikimo su Švedijos, Suomijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrais NATO būstinėje J. Stoltenbergas pareiškė, kad pirmadienį, dieną prieš NATO vadovų susitikimą, surengs Turkijos prezidento ir Švedijos premjero susitikimą Vilniuje.
„Pirma, Švedija įgyvendino trišalį susitarimą ir ėmėsi tolesnių veiksmų. Skirtumas tarp Švedijos ir Turkijos yra tas, kad Švedija teigia, jog ji ėmėsi tolesnių veiksmų, kad susitarimas būtų visiškai ratifikuotas. Ir aš pritariu pozicijai, kad atėjo laikas užbaigti procesą ir ratifikuoti Švedijos stojimo protokolus. Turkijos pozicija yra tokia: taip, Švedija žengė svarbius žingsnius į priekį, bet dar kažkas liko, dar kažką reikia padaryti, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis ir pridūrė: – Diplomatai toliau dirbs visą savaitgalį, bet žinoma, Turkijos parlamentas iki pirmadienio neratifikuos (Švedijos narystės NATO – IQ past.), tačiau galime priimti svarbius politinius sprendimus.“
Švedijos narystės Aljanse neratifikuoja ir dar viena šalis – Vengrija. Pranešama, kad JAV padidino spaudimą Turkijai ir Vengrijai dėl Švedijos. Įtakingas senatorius respublikonas Jamesas Rischas blokuoja 735 mln. dolerių vertės JAV ginklų pardavimą Vengrijai. Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas demokratas Bobas Menendezas blokuoja F-16 naikintuvų pardavimą Turkijai.
„Jei ketinate būti šio Aljanso nariu, turite elgtis kaip šio Aljanso narys, o tai svarbu Aljanso tvirtumui. Ir štai ne paslaptis, kad visų pirma Turkija naudojasi stojimo klausimu, kad išspręstų kai kurias nesusijusias problemas“, – Politico.com cituoja J. Rischą.
Lietuva aktyviai palaiko Švedijos narystę NATO, nes tai labai pagerintų Baltijos šalių saugumo situaciją ir sustiprintų patį Aljansą.
„Pirmasis sėkmės parametras yra galimybė iškelti Švedijos vėliavą šalia 31 NATO narių vėliavos“, – gegužę kalbėdamas apie NATO susitikimą Vilniuje teigė Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.
Kitas klausimas, irgi ypač svarbus Lietuvai, – NATO regioniniai gynybos planai, dėl kurių iki pat šios savaitės pabaigos vis dar vyko diskusijos. NATO regioniniuose gynybos planuose apibrėžiama Baltijos šalių gynyba. Tai apie 4 tūkst. puslapių slaptų dokumentų, numatančių, kaip taktiškai bus dislokuotos NATO sąjungininkų pajėgos konkrečioje teritorijoje, kur bus išdėstyti amunicijos rezervai, kokie bus atsakomybės rajonai, kokios detalesnės užduotys ir t. t.
Jau anksčiau IQ rašė, kad vėlgi Turkija blokuoja minimus planus. Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę interviu BNS pripažino, kad sutarimo dar nėra, bet liko optimistiškas.
„Žinote, kartais viską lemia paskutinė minutė. Ar pamenate, 2019 m., Londonas, iki paskutinės minutės neaišku, ar Turkija nesustabdys „Eagle Defence“ planų (ankstesnių gynybos planų regiono šalims – BNS). Išvakarėse tas neaiškumas nėra išsivaikščiojęs, kitą rytą mes jau fotografuojamės kartu su (Turkijos – BNS) prezidentu R. T. Erdoğanu visos regiono valstybės ir sveikiname paskutinės minutės sprendimą“, – kalbėjo prezidentas. Tiesa jis nepaminėjo, kad užtruko dar pusmetį, kol po „politinio sutarimo“ Turkija sutiko ir su „techniniu sutarimu“ dėl ankstesnių Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planų.
Vis dėlto optimizmo dėl NATO regioninių gynybos planų yra ir pačiame Aljanse. IQ šaltinių teigimu, penktadienį jau būta prie susitarimo slenksčio.
Trečias NATO susitikimo Vilniuje sėkmės iššūkis – Ukraina. Artėjant renginiui net pasklido gandai, kad Ukrainos vadovas V. Zelenskis gali ir neatvykti, nes esą Aljansas nesiruošia nieko konkretaus pasiūlyti.
„Savo ryšiuose norime sąžiningumo“, – žurnalistams ketvirtadienį Prahoje, kurioje lankėsi siekdamas paramos, sakė V. Zelenskis. Anot jo, atėjo laikas parodyti NATO drąsą ir stiprybę.
NATO koridoriuose abejojama, kad V. Zelenskis mestų tokį iššūkį Aljansui ir neatvažiuotų į Vilnių. Tai IQ patvirtino ir Ukrainos žurnalistai, kurių teigimu, tai būtų V. Zelenskio „savižudybė“.
Tačiau diplomatai toliau ieško kompromiso dėl pasiūlymo Ukrainai, nors aišku, kad Kyjivas NATO nariu Vilniuje netaps.
