Svarbiausių liepos 10-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
NATO susitikimas Vilniuje
Liepos 11 ir 12 d. Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas. Jo išvakarėse į Lietuvą renkasi pasaulio lyderiai, vakare leisis JAV prezidento Joe Bideno lėktuvas.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas į Vilnių atvyko pirmadienį po pietų ir iškart susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Rytoj abu dalyvaus Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, kur vienu svarbiausių klausimų taps Ukrainos gynyba ir jos ateitis Aljanse. Po susitikimo su G. Nausėda parodų centre „Litexpo“ surengtoje spaudos konferencijoje J. Stoltenbergas teigė besitikintis, kad Ukrainos narystė NATO viršūnių susitikime bus įtvirtinta, tačiau konkrečius pažadus dalyti vengė.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį išreiškė viltį, kad artėjantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame Kyjivas tikisi gauti aiškų signalą, kad vieną dieną jis galės įstoti į Aljansą, duos, jo žodžiais, geriausią įmanomą rezultatą.
Rusijos karas Ukrainoje
Pirmadienį Kyjivas pranešė, kad Ukrainos kariuomenė užėmė svarbias aukštumas aplink rytinį Bachmuto miestą, Vakarų remiamai šaliai tęsiant kontrpuolimą.
„Veržimosi į priekį procese mūsų kariai perėmė svarbiausias aukštumas aplink Bachmutą“, – „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar.
Rinkimai Uzbekistane
Uzbekistano prezidentu perrinktas Šavkatas Mirzijojevas. Jam buvo patikėta trečia kadencija šiame poste. Kaip rodo rinkimų komisijos duomenys, jis surinko 87 proc. balsų. Š. Mirzijojevas vadovaus dujų išteklių turtingai Vidurio Azijos šaliai iki 2030 m. 65-erių politikas rungėsi su trimis mažai žinomais kandidatais.
Anksčiau šįmet šalyje buvo surengtas konstitucinis referendumas, kuris atvėrė Š. Mirzijojevui kelią užimti prezidento postą dar dvi kadencijas, o pačios kadencijos pailgėjo nuo penkerių iki septynerių metų. Tai reiškia, kad Š. Mirzijojevas gali likti valdžioje iki 2037-ųjų. Š. Mirzijojevas vaizduoja save kaip reformistą, kuriantį „naują Uzbekistaną“. Nors nevyriausybinės organizacijos pabrėžia, kad žmogaus teisių padėtis yra geresnė, nei buvo valdant Islamui Karimovui, esą vis dar yra daug ką nuveikti, o valdžios institucijos nesukuria sąlygų realiai opozicijai.
Rusijos vidinės dramos
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kelios dienos po „Wagner“ surengto ir netrukus nutraukto maišto susitiko su šios privačios karinės samdinių bendrovės vadovu Jevgenijumi Prigožinu.
D. Peskovas sakė, kad per birželio 29-osios susitikimą V. Putinas pasiūlė įvertinti „Wagner“ veiksmus mūšio lauke Ukrainoje ir birželio 24-osios įvykius. V. Putinas taip pat išklausė vadų paaiškinimus ir pasiūlė jiems tolesnės tarnybos galimybių, nurodė Kremliaus atstovas.
„Patys vadai pateikė savo versiją dėl to, kas įvyko. Jie pabrėžė, kad tvirtai remia valstybės vadovą ir vyriausiąjį pajėgų vadą ir yra jo kariai, be to, sakė, kad yra pasirengę toliau kovoti už savo tėvynę“, – pridūrė D. Peskovas.