NATOArtėjant NATO lyderių susitikimui Vilniuje, didėja intriga ir dėl naujojo Aljanso generalinio sekretoriaus. Lietuva įvardijo kaip galimą kandidatę premjerę Ingridą Šimonytę, tačiau, kaip pripažįsta užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, konkurencija didelė.
Apie tai Lietuvos diplomatijos vadovas žurnalistams pareiškė antradienį prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje.
„Nemažai valstybių, kaip man žinoma, iškėlė ar pasiūlė kandidatus“, – į IQ klausimą, kaip sąjungininkai vertina I. Šimonytės kandidatūrą, atsakė G. Landsbergis. Jis teigė, kad nėra formalumų renkant NATO generalinį sekretorių, nes tai politinis procesas, kai vyksta derybos tarp Aljanso valstybių.
„Kandidatų sąrašas tikrai yra ilgas, ir kaip toliau viskas dėliosis šiame etape, sunku pasakyti. Manau, kad pagrindinės diskusijos šiame etape dar neprasidėjo“, – atsargiai kalbėjo ministras.
Kaip IQ jau rašė, Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis kovo pradžioje viešai patvirtino, ką Lietuva siūlo į naujuosius NATO vadovus.
„Yra sakančių, kad pasilikime Jensą (dabartinį NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą – IQ past.), nes jis puikiai dirba. Žinome, kad visi juo pasitiki. Tačiau esame demokratinė institucija, kuri vadovaujasi demokratinėmis taisyklėmis. Turi įvykti rinkimai, ir aš, tiesą sakant, nežinau, kaip jie vyks. Lietuva turi galimą kandidatą – mūsų pačių premjerę I. Šimonytę“, – interviu Politico.com Vašingtone teigė G. Landsbergis.
Kandidatų sąrašas tikrai yra ilgas, ir kaip toliau viskas dėliosis šiame etape, sunku pasakyti.
Apie Lietuvos planus iškelti premjerės kandidatūrą pernai lapkritį pranešė autoritetingas leidinys „Financial Times“, remdamasis šaltiniais Vilniuje ir Briuselyje. Vis dėlto vasario mėnesį įtakingiausias Briuselyje leidinys Politico.eu ją priskyrė trečiam tikėtinų kandidatų ratui kartu su Slovakijos prezidente Zuzana Čaputova ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.
Anot leidinio, po J. Stoltenbergo varianto labiausiai tikėtinas antrajame kandidatų rate yra Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, Estijos premjerė Kaja Kallas ir Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as.
Septynis dešimtmečius NATO vadovavo vyrai iš Vakarų Europos, todėl daugelis stebėtojų mano, kad atėjo laikas vadovauti Rytų Europos atstovui ir moteriai. Kita vertus, griežta rytinių Aljanso valstybių pozicija Rusijos atžvilgiu baugina kai kuriuos kitus NATO narius. Todėl kai kurie diplomatai teigia, kad gali būti vėl prašoma J. Stoltenbergo likti dar bent metams poste.
Tiesa, vasario mėnesį J. Stoltenbergo atstovė spaudai pranešė, kad jis pasitrauks iš pareigų vėliau šiais metais. „Generalinio sekretoriaus J. Stoltenbergo įgaliojimai buvo pratęsti tris kartus, iš viso jis dirbo beveik devynerius metus, – sakė atstovė spaudai Oana Lungescu. – Generalinio sekretoriaus kadencija baigiasi šių metų spalio mėnesį, ir jis neketina siekti dar vieno kadencijos pratęsimo.“
