Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gruodžio 1 d.


KETVIRTADIENIO KALEIDOSKOPAS
Palūkanų normos, problemos B. Johsonui ir kitos svarbiausios dienos naujienos
IQ BNS ELTA
Scanpix
Ch. Lagarde.

Svarbiausių birželio 15-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.

ECB dar kartą kilstelėjo bazinių palūkanų normas

Ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) susitiko dar kartą ir pakėlė visas tris pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 4 proc., 4,25 proc. ir 3,5 proc. ir bus taikomos nuo 2023 m. birželio 21 d. Ši palūkanų normų riba – aukščiausia per pastaruosius 22 metus.

Šiuo metu euro zonoje infliacija siekia 6,1 proc. – triskart daugiau, nei ECB siekiama 2 proc. riba.

Lietuvoje tęsiasi sausra

Lietuvoje vis daugiau regionų fiksuojama pavojinga stichinė sausra, pati aukščiausia miškų gaisringumo klasė paskelbta trečdalyje šalies teritorijos. Kai kuriuose miškuose gyventojams jau uždrausta lankytis, ūkininkai skundžiasi dėl augančio pavojaus derliui. Tačiau ekspertai sako, kad lietus nebūtinai pagerins situaciją.

Ukrainos kontrpuolimas ir NATO kalbos dėl Ukrainos narystės

Ukraina skelbia apie laimėjimus fronte. Šalies gynybos viceministrės Hannos Maliar teigimu, ukrainiečiai puldami sukelia didelių nuostolių rusų kariuomenei, o patys jų išvengia. Ji paskelbė ir santykį – Bachmuto regione ukrainiečių praradimų santykis yra 1:9, o Pietų Ukrainoje – daugiau nei 1:5. Nepriklausomai patikrinti šiuos duomenis nėra galimybės. Rusija skelbia atvirkštinę informaciją – esą rusų kariai užkirto kelią Ukrainos puolimui ir padarė ukrainiečiams didelių nuostolių.

„Ginkluotosios pajėgos palaipsniui, bet tvirtai žengia į priekį... Tuo pat metu priešas stipriai priešinasi“ pietiniame fronte, sakė H. Maliar ir paminėjo užminuotus laukus, dronus kamikadzes ir intensyvų apšaudymą. Ji pridūrė, kad ukrainiečių kariai į priekį žengė ir rytuose.

Ukrainos pajėgos atkovojo septynias gyvenvietes ir daugiau kaip 100 kvadratinių kilometrų teritorijos, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas Oleksijus Hromovas.

Maskvos paskirtas Krymo gubernatorius pranešė apie naktį devyniais dronais apšaudytas teritorijas. Visus dronus, anot jo, pavyko numušti, aukų nėra.

Rusų pajėgos dar kartą apšaudė Kryvyj Riho miestą. Šį kartą taikytasi į pramonės objektus. Anot miesto mero Oleksandro Vikulio, objektai neturėjo „nieko bendro su kariuomene“. Vienas asmuo sužeistas, tačiau meras teigia, kad padaryta daug žalos. Antradienį po rusų atakos mieste žuvo 11 civilių, dešimtys sužeista.

Scanpix
Ukrainiečių karys rodo savo artistinius gabumus.

Antradienį Rusija surengė teismą daugiau nei 20 ukrainiečių karių, priklausiusių Mariupolį gynusiam Azovo pulkui. Rusijos pareigūnai šį pulką įtraukė į teroristinių grupuočių sąrašą. Jei kariai bus pripažinti kaltais, jiems gresia laisvės atėmimo bausmės nuo 15 metų iki gyvos galvos.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pagrasino nutrauksiantis grūdų susitarimą, nes nėra įgyvendinami Maskvai svarbūs sutarties punktai. Susitarimas buvo pasiektas praėjusią vasarą – tai užbaigė kelis mėnesius Rusijos vykdytą Ukrainos Juodosios jūros uostų blokadą. Dabar Maskva skundžiasi, kad neįgyvendinama sutarties dalis dėl Rusijos amoniako eksporto.

Be to, Rusija paskelbė rugsėjo 10 d. ketinanti rengti vietos rinkimus keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos ji teigia pernai aneksavusi. Tai – Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritys, nė vienos jų visos Rusija nekontroliuoja, šių regionų aneksijos tarptautinė bendruomenė nepripažįsta, o Ukraina jau pradėjo puolimo veiksmus, kad atkovotų Rusijos laikinai okupuotas teritorijas.

Ketvirtadienį Briuselyje susitiko NATO valstybių narių vadovai aptarti santykių gilinimo su kariaujančia Ukraina. Susitikime taip pat tariamasi dėl didesnio ginkluotės tiekimo Kyjivui. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas prieš susitikimą teigė, kad, kol Ukraina įsitraukusi į karą su Rusija, nėra jokios kalbos apie jos narystę Aljanse.

Scanpix
Jensas Stoltenbergas, Lloydas Austinas ir Oleksijus Reznikovas.

Smūgis B. Johnsonui

Buvęs britų premjeras sulaukė Privilegijų komiteto verdikto – nutarta, kad buvęs premjeras melavo dėl karantino metu rengtų vakarėlių Dauningo gatvėje. Tarppartinis Privilegijų komitetas pareiškė, kad 58 metų B. Johnsonas būtų 90-iai dienų nušalintas nuo parlamento nario pareigų už „pakartotinį nusižengimą (parlamentui) ir siekį pakenkti parlamentiniam procesui“. Tačiau jis, praėjusią savaitę atsistatydinęs iš parlamento nario pareigų, išvengė bet kokių formalių sankcijų iš savo kolegų Bendruomenių Rūmuose. Britų visuomeninio transliuotojo BBC reporteris Robas Watsonas teigia, kad tokio skandalo dar nėra pasitaikę per visą britų parlamento gyvavimo laikotarpį, ir tai yra „taip blogai, kaip tik gali būti“. Kaip nurodoma komisijos išvadoje, B. Johnsonas „sąmoningai melavo“ parlamentarams.

Scanpix
B. Johnsonas.

Pabandom iš naujo – JAV mezga trapius ryšius su Iranu

Amerikiečių dienraštis „The New York Times“ praneša, kad JAV neoficialiai bando užmegzti naują susitarimą su Irano vadovais ir išvengti naujos branduolinės krizės. Anot dienraščio, kai kurie Irano pareigūnai šį nerašytinį susitarimą vadina „politinėmis paliaubomis“. 2015 m. buvo nutraukta branduolinio nusiginklavimo sutartis Joint Comprehensive Plan of Action (JCPOA), ir nuo tada JAV ir Irano santykiai tik prastėjo. Dabar Iranas pasižadėtų sodrinti uraną iki 60 proc. vietoj 90 proc., nustoti puldinėti JAV rangovus Irake bei Sirijoje ir nebesiųsti savo dronų Rusijai. JAV mainais sutiktų nustoti griežtinti Irano ekonomiką žlugdančias sankcijas, nestabdyti naftą gabenančių Irano tanklaivių ir nebesiekti sankcijų per Jungtines Tautas ar Tarptautinę atominės energetikos agentūrą.

Scanpix
Irano prezidentas Ebrahimas Raisi.

Lenkijoje – protestai už teisę į abortus

Tūkstantinės minios įvairiuose Lenkijos miestuose trečiadienį išėjo į gatves protestuodamos dėl griežtos valdžios politikos abortų klausimu. Šalyje abortai yra beveik visiškai uždrausti, o protestai kilo po dar vienos nėščios moters mirties. Jos šeimos teigimu, gydytojai neatliko pakankamai tyrimų, kurie įrodytų, kad nėštumas kelia pavojų jos gyvybei. Moteris 20-ą nėštumo savaitę mirė nuo sepsio.

Scanpix
Protestai Varšuvoje.
2023 06 15 16:30
Spausdinti