ScanpixBuvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas atsargoje Benas Hodgesas mano, kad būtina sunaikinti Krymo tiltą, nes tai ne tik sukeltų Rusijos kariuomenei logistinių problemų, bet ir būtų simbolis, prilygstantis Tokijo bombardavimui netrukus po japonų atakos prieš Perl Harborą.
Nuotolinėje diskusijoje „Demoniškas Putino mūšis prieš Ukrainą“, kurią trečiadienį surengė JAV ir Ukrainos verslo taryba, dabar įtakingo Europos politikos analizės centro (CEPA) Pershingo strateginių studijų vadovas B. Hodgesas kritikavo Vakarų neveiklumą dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Kartu jis pasidalijo keliais kariniais patarimais, tarp kurių – Rusijos propagandos sudievinto Krymo tilto sunaikinimas.
„Noriu matyti, kaip tas daiktas būtų ištaškytas į tūkstančius gabaliukų, nes tai neteisėtas, tai Rusijos neteisėtos Krymo aneksijos manifestas, ir tikiuosi, kad kažkas kuria planą sunaikinti tą tiltą. Ne tik dėl to, kad sukurtų problemų Rusijai, bet ir dėl to, kad tai būtų simbolinė pergalė“, – kalbėjo buvęs aukštas kariškis.
Prisiminkime, kokią milžinišką riziką prisiėmė Jungtinės Valstijos, kai 1942 m., tuoj po Perl Harboro užpuolimo, surengė aviacijos reidą prieš Japoniją.
Jis priminė Doolittle reidą, dar vadinamą Tokijo reidą, kai 1942 m. balandžio 18 d. JAV surengė oro antskrydį prieš Japonijos sostinę Tokiją. Tai buvo pirmoji oro operacija prieš Japonijos salyną. Nors reidas padarė palyginti nedidelę žalą, jis parodė, kad Japonijos salos yra pažeidžiamos. Tai buvo keršto akcija už 1941 m. gruodžio 7 d. ataką prieš Perl Harborą ir labai pakėlė amerikiečių moralę.
„Prisiminkime, kokią milžinišką riziką prisiėmė Jungtinės Valstijos, kai 1942 m., tuoj po Perl Harboro užpuolimo, surengė aviacijos reidą prieš Japoniją. Tai buvo ypač drąsu ir mes netekome gyvybių, bet tai buvo toks didelis moralės pakėlimas“, – diskusijoje teigė B. Hodgesas.
Jis pridūrė, kad tikisi, jog Ukrainos oro pajėgos ar specialiosios pajėgos ruošia Krymo tilto sunaikinimo operaciją, kurią jis „visapusiškai palaikytų“.
Tikiuosi, kad tai ne mes, Vakarai, spaudžiame Ukrainą nedaryti kažko, ką rusai laikytų tiesioginiu jų teritorijos puolimu.
Kita vertus, jis neatmetė galimybės, kad ne kas kitas, o Vakarų valstybės stabdo Ukrainą nuo agresyvesnių veiksmų prieš Rusiją.
„Mane truputį stebina, kad Sevastopolis dar nebuvo atakuotas, bet manau, kad žmonės dirba prie to. Tikiuosi, kad tai ne mes, Vakarai, spaudžiame Ukrainą nedaryti kažko, ką rusai laikytų tiesioginiu jų teritorijos puolimu. Aš to nežinau, bet ukrainiečiai turėtų atakuoti ir Sevastopolį“, – sakė generolas leitenantas atsargoje.
NATO užsienio reikalų ministrų susitikime ketvirtadienį dalyvavęs Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis kategoriškai atmetė teiginius, kad Vakarai kažkaip spaudžia Kyjivą.
„Ne, tokių signalų tikrai nėra. Yra ganėtinai stipri formuojama pozicija Rytų flango, ir Lietuvos balsas – ne paskutinis, būtent apie tai, kad putinistinė Rusija, su kuria Ukraina kariauja dabar, niekaip negali būti traktuojama kaip pusė, kuriai taikomos kokios nors nuolaidos. Dėl to, kad nuolaidų suteikimas Rusijai dabar reikš pavojų ir visam Rytų flangui. Kitaip tariant, mes siųsime blogą signalą, kad, užpuolus kaimynus, galima kažką pasiekti per derybas“, – į IQ klausimą, ar pastebi kokių signalų, jog Ukraina spaudžiama Vakarų nesiimti vienokių ar kitokių priemonių prieš Rusiją arba nusileisti derybose, atsakė ministras.
Krymo tiltas – tai 19 km ilgio dviejų kelių tiltas per Kerčės sąsiaurį, jungiantis Kerčės pusiasalį 2014 m. neteisėtai aneksuotame Kryme ir Tumano pusiasalį Rusijoje. Jis Rusijai kainavo apie 228 mlrd. rublių ir yra brangiausias tiltas Europoje. Automobilių tilto dalis atidaryta 2018 m. gegužės 15 d., kai ja su „Kamaz“ sunkvežimių kolona pervažiavo Vladimiras Putinas. Geležinkelių tilto dalis užbaigta 2019 m. gruodžio 25 d. Rusijos propaganda taip dievina šį tiltą, kad net buvo sukurti filmai apie jo statybas.
Reikėtų prie kurio nors iš tiltų polių prišvartuoti laivą su kokiomis 100 t trotilo.
Pasak karinio apžvalgininko Audriaus Bačiulio, Krymo tilto sunaikinimas yra sunki užduotis. Tiesa, ukrainiečiai jau parodė, kad gali smogti rusams į užnugarį, kai okupuotame Azovo jūros Berdiansko uoste sunaikino desantinį laivą „Orsk“, o kitus kelis smarkiai apgadino. Pagal vieną iš versijų buvo smogta „Točka-U“ raketa. Pasak A. Bačiulio, toks smūgis į Krymo tiltą nelabai įmanomas, nes jis per toli nuo Ukrainos pajėgų ir „Točka-U“ kovinė galvutė vos 500 kg ir jos gali neužtekti tiltui sunaikinti, o ir raketos tikslumo paklaida 70–150 metrų, priklausomai nuo modifikacijų.
„Nebent galėtų atakuoti aviacija su 3 tūkst. kg bombomis, jei Ukrainoje jų yra ir jeigu priskris, nes tilto oro gynyba tikrai nevaikiška. Specialiosios pajėgos taip pat galėtų surengti tokią operaciją, nors neabejoju, kad rusai ir apie tai rimtai pagalvojo. Reikėtų prie kurio nors iš tiltų polių prišvartuoti laivą su kokiomis 100 t trotilo“, – svarstė apžvalgininkas.
