ScanpixSvarbiausių sausio 20-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Viltys dėl tankų. Penktadienį Vokietijoje, JAV Ramšteino karinėje bazėje, aptarti ginklų tiekimo Ukrainai susirinko 50 valstybių atstovai, tarp jų – ir Ukrainos kontaktinės grupės nariai bei krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ragino vadinamojo Ramšteino formato dalyvius gausiau tiekti ginklus, tačiau Berlynas išlieka pagrindiniu stabdžiu iš Europos valstybių. Vokietija spaudžiama Ukrainai perduoti savo tankus „Leopard“, bet valstybė baiminasi vienašališkai, be sąjungininkų, kištis į karą. Anot „Deutsche Welle“, Vokietijos vyriausybės atstovas patvirtino, kad valstybės sprendimas siųsti tankus niekada nepriklausė nuo to, ar tai darys ir JAV. Į susitikimo dalyvius vaizdo ryšiu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir ragino jį paversti „tankų Ramšteinu“. Kiek anksčiau Lenkija jau pareiškė, kad iš vokiečių gautus „Leopard“ Ukrainai tieks ir be Vokietijos sutikimo, o penktadienį savo vokiškus „Leopard“ Ukrainai perduoti „žiedinio apsikeitimo“ principu sutiko ir Čekija su Slovakija.
Ukrainos Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas pranešė, kad praėjusią parą regionui buvo suduotas rekordinis skaičius rusų smūgių – 224 kartus apšaudyta 21 gyvenamoji teritorija, 34 civiliniai pastatai sunaikinti. Rusija šiuo metu yra užėmusi apie 60 proc. Zaporižios regiono, nors ukrainiečiai dar išlaiko patį Zaporižios miestą.
NATO išlaidos gynybai. Interviu BNS NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas Angusas Lapsley patvirtino, kad šių metų vasarą Vilniuje vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime bus sprendžiama dėl didesnių NATO narių skiriamų lėšų gynybai. 2014 m. priimta rekomendacija valstybėms narėms skirti 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau jos šiuo metu laikosi tik devynios iš 30 šalių. A. Lapsley teigimu, susitikime bus siekiama rekomendaciją pakeisti įsipareigojimu. Lietuva gynybai šiemet numačiusi skirti 2,52 proc. BVP.
Lukas Balandis/BNSProtestai Limoje. Tūkstančiai žmonių ketvirtadienį išėjo į gatves Limoje protestuodami prieš gruodžio pradžioje nušalinus prezidentą Pedro Castillo jo postą perėmusią Diną Boluarte. Iki šiol protestai vyko miestuose šalies pietuose ir šiaurėje, nuo gruodžio juose žuvo 45 žmonės. Ketvirtadienį Limoje žmonės į policiją mėtė butelius ir akmenis siekdami priartėti prie prezidentūros, o policija atsakė ašarinėmis dujomis, apie žūtis sostinėje nepranešama. Prezidentė trauktis nesiruošia.
Scanpix„Wagner“ Serbijoje. BBC praneša apie kilusį Serbijos prezidento Aleksandaro Vučičiaus pyktį paaiškėjus, kad Rusijos smogikų grupuotė „Wagner“, aktyviai naudojama ir kare Ukrainoje, narius verbuoja Serbijoje. Ši žinia pasirodė grupuotei paleidus prisijungti kviečiantį vaizdo įrašą serbų kalba. A. Vučičius pabrėžė, kad Serbija dėl Rusijos agresijos Ukrainoje išlieka neutrali, o jis pats su Vladimiru Putinu nėra kalbėjęs jau „daug mėnesių“. Serbų tarp „Wagner“ narių išlieka nedaug. Anot analitikų, pikta A. Vučičiaus žinutė parodo įtemptus ir keblius Maskvos ir jos šalininku laikomo Belgrado santykius.
