FreepikSvarbiausių kovo 17-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Ekonomika. Eurostatas apskaičiavo, kad metinė infliacija vasarį Lietuvoje siekė 17, 2 proc. ir buvo viena aukščiausių Europos Sąjungoje (ES). Metinė infliacija visoje euro zonoje vasarį sumažėjo iki 8,5 proc., ES – iki 9,9 proc. 2022-ųjų vasarį šis rodiklis euro zonoje buvo 5,9 proc.
Lietuvoje sparčiai augo ir valandos darbo sąnaudos. 2022 m. IV ketv. padidėjo 15,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021-aisiais. Visoje ES darbo sąnaudos per metus vidutiniškai augo 5,8 proc.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pagerino 2023 m. ekonomikos augimo prognozę. Anksčiau teigė, kad pasaulinis bendrasis vidaus produktas augs 2,2 proc., o dabar skaičiuoja, kad jis šiemet sieks 2,6 proc. Šis augimas vis tiek būtų mažesnis nei 2022 m. fiksuotas 3,2 proc. Anot EBPO, prognozes gerina mažėjanti infliacija, COVID-19 politikos laisvinimas Kinijoje, tačiau baiminamasi dėl pažeidžiamumo, kurį parodė krizė JAV bankų sektoriuje.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus penktadienį taip pat teigė, kad euro zonos ekonomika artimiausiu metu rodys atsigavimo ženklus. Nors 2022 m. paskutinį ketvirtį ekonominis aktyvumas euro zonoje neaugo, jos neištiko ir techninė recesija, o nepaisant infliacijos, didelio neapibrėžtumo ir sugriežtėjusių finansavimo sąlygų, darbo rinka išlieka aktyvi. Vis dėlto jis neatmetė, kad Europos centrinio banko sprendimas kovo 16 d. dar kartą pakelti bazines palūkanų normas nebus paskutinis.
Rusijos karas Ukrainoje. Kinijos vadovas Xi Jinpingas pirmadienį vyks į Maskvą, kur susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o antradienį pradės derybas. Pastaraisiais mėnesiais Vakarų šalyse kilo įtarimų, kad Pekinas gali pradėti tiekti Maskvai ginklus. Tačiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį interviu BBC teigė nemanantis, kad Kinija ryšis žengti šį žingsnį. Anot jo, Kinija akylai stebi ir mato visas Rusijos kare patiriamas nesėkmes.
ScanpixLenkijai ketvirtadienį pareiškus apie sutikimą siųsti į Ukrainą keliolika sovietmečio laikų naikintuvų MiG-29, penktadienį tokį sprendimą priėmė ir Slovakija, ji ketina Ukrainai perduoti 13 tokių naikintuvų. „Karinė pagalba turi užtikrinti, kad Ukraina galės apginti save ir visą Europą nuo Rusijos“, – parašė slovakų premjeras Eduardas Hegeris socialiniame tinkle „Twitter“.
Dar vienas draudimas. Belgijai, Danijai, Kanadai ir JAV ėmus drausti Kinijos bendrovės „ByteDance“ valdomą socialinį tinklą „TikTok“ savo institucijų darbuotojų darbui naudojamuose mobiliuose įrenginiuose, panašių priemonių penktadienį nusprendė imtis ir Naujoji Zelandija. „TikTok“ bus draudžiamas visuose įrenginiuose, turinčiuose prieigą prie parlamento tinklo.
