UnsplashSvarbiausių rugpjūčio 9-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Lietuva pateko tarp euro zonos šalių, kur didžiausios indėlių ir paskolų palūkanų normos
Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbtos euro zonos šalių kredito įstaigų sutarto termino indėlių ir paskolų naujų susitarimų palūkanų normos rodo, kad 2022 m. pradėjusios kilti palūkanų normos didėjo ir 2023 m., o Lietuva 2023 m. birželį pateko tarp euro zonos šalių, kur didžiausios indėlių ir paskolų palūkanų normos.
Dėl karo ir sankcijų didėja Rusijos biudžeto deficitas
Sausio–liepos mėnesiais deficitas siekė 2,82 trln. rublių (26,5 mlrd. eurų), arba 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), antradienį pranešė Rusijos finansų ministerija, remdamasi preliminariais skaičiavimais. Per pirmus septynis praėjusių metų mėnesius Rusijos biudžeto deficitas buvo 557 mlrd. rublių. Preliminariais duomenimis, išlaidos išaugo 14 proc., o įplaukos 7,9 proc. traukėsi.
Finansų ministras Antonijus Siluanovas ne sykį sakė, kad Rusija laikosi ne daugiau kaip 2 proc. BVP deficito tikslo 2023 m. Tačiau liepą jis jau pripažino, kad gali būti pasiektas ir 2,5 proc. rodiklis. Daugelis ekspertų, įskaitant Tarptautinio valiutos fondo (TVF), prognozuoja, kad deficitas bus daug didesnis.
Ukraina praneša apie atremtas rusų atakas šalies rytuose
Ukrainos kariuomenė praneša apie sėkmingai atremtas rusų atakas šalies rytuose. „Vyksta smarkūs mūšiai“, – trečiadienį pranešime teigė Generalinio štabo atstovas Andrijus Kovaliovas.
Jo duomenimis, antradienį būta per 30 susirėmimų. Jis paminėjo rusų puolimą prie Synkivkos kaimo, esančio už mažiau nei 10 km nuo pernai ukrainiečių išlaisvinto Kupjansko miesto Charkivo srityje. Be to, gretimoje Donecko srityje būta rusų kontrpuolimo į pietus nuo Rusijos kontroliuojamo Bachmuto miesto prie Kliščijivkos.
A. Kovaliovo teigimu, Ukrainos daliniai kartu tęsė savo puolimą Zaporižios ir Donecko srityse. Tačiau konkrečių duomenų apie teritorinius laimėjimus jis nepateikė.
ScanpixMinimos Vakarų nepripažintų Baltarusijos prezidento rinkimų trečiosios metinės
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį, minint trečiąsias ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų metines, pareiškė, kad ta diena galėjo duoti pradžią šaliai atsinaujinti. „Baltarusijos, kuri niekada neturės politinių kalinių ir kitaminčių persekiojimų. Baltarusijos, kur kalbėjimas gimtąja kalba yra ne smurto, o susižavėjimo priežastis. Baltarusijos, kur norisi patekti, o ne iš kurios skubama išvykti“, – kalbėjo ji.
Po 2020 m. rugpjūčio 9-osios rinkimų Aliaksandrui Lukašenkai – ištikimam Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui – paskelbus, kad jis buvo išrinktas šeštai kadencijai iš eilės, Baltarusijoje kilo beprecedenčiai protestai, o valdžia pradėjo didelio masto represijas prieš kitaminčius, žurnalistus ir aktyvistus.
Dainius Labutis/ELTANorvegija skyrė baudą „Metai“ dėl netinkamo duomenų naudojimo
Norvegijos duomenų apsaugos agentūra antradienį pranešė, kad socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ savininkei „Metai“ nuo rugpjūčio 14 d. pradės skirti beveik 100 tūkst. JAV dolerių (91 tūkst. eurų) per dieną baudą už nepaisomą draudimą naudoti naudotojų asmeninę informaciją tikslinei reklamai.
„Datatilsynet“ tarptautinio skyriaus vadovas Tobiasas Judinas sakė, kad bauda susijusi su liepos 14 d. priimtu sprendimu, kuriuo agentūra laikinai „uždraudė elgesiu grindžiamą reklamą „Facebook“ ir „Instagram“. „Metos“ elgesiu grindžiama reklama yra susijusi su įkyriu naudotojų stebėjimu, o tai daro neigiamą poveikį jų teisei į duomenų apsaugą ir informacijos laisvę“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu atsiųstame laiške teigė T. Judinas ir pridūrė, kad šiose platformose yra daug pažeidžiamų grupių, tokių kaip „jaunimas, vyresnio amžiaus žmonės ir žmonės su pažinimo sutrikimais“.
