Meniu
Prenumerata

sekmadienis, birželio 23 d.


TREČIADIENIO KALEIDOSKOPAS
Smukęs Lietuvos BVP, demokratijos indeksas ir kitos svarbiausios naujienos
IQ BNS ELTA
Freepik

Svarbiausių gegužės 31-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.

Lietuva ir demokratija

Britų savaitraštis „The Economist“ publikavo kasmetį pasaulio valstybių demokratijos indeksą. Naujausi duomenys rodo, kad Rytų Europos regione 2022 m. Lietuva išlaikė 5 vietą. Pasaulyje iš 165 valstybių ir dviejų teritorijų, kurias vertino „The Economist Intelligent“ analitikai, Lietuva pakilo per vieną vietą ir šiuo metu yra 39-a.

Pranešime nurodoma, kad 2022 m. Lietuvos rinkimų procesas ir pliuralizmas išliko stabilus ir yra įvertintas 9,58 balo iš 10. Mūsų regione tai yra aukščiausias rinkimų proceso ir pliuralizmo įvertinimas. Tokį patį indeksą taip pat turi Estija, Čekija, Slovėnija, Latvija ir Slovakija.

Julius Kalinskas/ELTA
Vilnius – demokratijos sostinė.

Savivalda

Andriaus Tapino sukelto čekių skandalo fone Vilniaus rotušėje vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavimas, per jį buvo renkamas organizacijos prezidentas bei viceprezidentai. Mindaugas Sinkevičius buvo perrinktas dar vienai kadencijai organizacijos vadovo poste. Už jo kandidatūrą balsavo 144, vienas balsavo prieš, susilaikė 11.

Orestas Gurevičius/ELTA
Nenugalimas.

*****susije*****

Lietuvos ekonomika

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus smuko 2,5 proc., per ketvirtį – 2,1 proc., trečiadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Išankstiniu jos vertinimu, skelbtu gegužės pradžioje, metinis ekonomikos nuosmukis buvo 3,7 proc., o per ketvirtį – 3 proc.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ne pirmo, o antro ketvirčio BVP rodiklis nulems ekonomikos tendencijas. Analitikas tikisi, kad nuosmukis turėtų sustoti, nors metinis rodiklis turėtų būti neigiamas. Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas mano, kad Lietuvos ekonomika iš labai aukštai pasileidžia žemiau, bet kartu tai yra galimybė persitvarkyti ir vėl pasiruošti augti. M. Dubnikovas sako, kad BVP pokytis, palyginti su išankstiniu vertinimu, yra reikšmingas ir nuteikia optimistiškai.

Ž. Maurico teigimu, pamažu stabilizuojasi vidaus vartojimas, daugiau nei laukta sumažėjo energetikos kainos, be to, ne visiems pramonės sektoriams sekasi blogai. Pasak M. Dubnikovo, padėtis yra skausminga tik daliai Lietuvos įmonių, ypač toms, kurios planavo plėtrą bei augimą, tačiau dabartinės recesijos jis nelygina su 2009 m. pasauline ekonomikos krize.

„Taip, tai yra blogai įmonėms, kurios planavo plėtrą ir augimą ir yra įpratusios augti paskutinius dešimt metų. Mes ir augome labai sparčiai, jeigu prisimintume, pramonė dar pernai pirmą ketvirtį fiksavo, rodos, 25 proc. augimą. Žvelgiant į recesiją – taip, ji mūsų kieme, bet tai niekaip nepanašėja į 2008–2009 m.“, – sakė M. Dubnikovas.

Unsplash

Euro zona

Pasak Europos Centrinio Banko (ECB), euro zonos finansinio stabilumo perspektyvos išlieka trapios. Kas šešis mėnesius rengiamoje ataskaitoje ECB kalbėjo apie „silpnas makrofinansines sąlygas ir netikėtą stresą kai kurių brandžių ekonomikų bankininkystės sektoriuose“. ECB atkreipė dėmesį į trijų JAV regioninių bankų žlugimą ir Šveicarijos kreditorių „Credit Suisse“ ir UBS susijungimą ir pabrėžė, kad visa tai, be kita ko, pakurstė „platesnius būgštavimus dėl bankų atsparumo esant aukštesnėms palūkanų normoms“. Nepaisant to, pastarosios įtampos esą buvo trumpalaikės, euro zonos bankų pagrindams nepraradus stiprumo, o sparčiam reguliuotojų įsikišimui leidus užkirsti kelią „domino efektui“. ECB pabrėžė, kad įvykiai JAV ir Šveicarijoje priminė „apie būtinybę užbaigti bankų sąjungos“ kūrimą.

2023 05 31 16:30
Spausdinti