Svarbiausių lapkričio 9-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Vilniuje vieši Taivano užsienio reikalų ministras
Lietuvoje viešintis Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu ketvirtadienį Seime susitiko su parlamento pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, taip pat dalyvavo susitikime su kitais parlamentarais. Taivane neseniai pati apsilankiusi V. Čmilytė-Nielsen BNS perduotame komentare teigė padėkojusi ministrui už šiltą priėmimą Taipėjuje. „Aptarėme, kaip dar būtų galima suaktyvinti ekonominį bendradarbiavimą ir paramą Ukrainai“, – sakė Seimo vicepirmininkė.
Kretingoje padėtis dėl potvynio stabilizavosi, tačiau pakilęs vanduo pasiekė Klaipėdą
Anot Kretingos rajono mero Antano Kalniaus, situacija Kretingoje dėl pakilusio vandens lygio Akmenoje stabilizavosi, stebimas kritimas, tačiau neramina pusmetriu pakilęs vandens lygis Minijoje ties Kartena. Pagalbos prašymų iš gyventojų kol kas nesulaukta.
Nors situacija dėl potvynio Kretingoje stabilizavosi, ketvirtadienį jis pasiekė uostamiestį. Pranešama, kad dėl stipriai pakilusio Danės upės vandens lygio dalis miesto gatvių apsemtos, o kai kurie keliai – neišvažiuojami. Klaipėdos savivaldybės duomenimis, Danės upėje ties Klaipėda pasiektas stichinis vandens lygis – 11.30 val. vandens lygis viršijo 280 cm ribą ir siekė 289 cm. Kaip informuoja savivaldybė, šiuo metu problemos fiksuojamos šiaurinėje miesto dalyje.
Prie eksporto nuosmukio prisidėjo ir apribotas reeksportas
Trečią mėnesį iš eilės daugiau nei penktadaliu smunkantį metinį Lietuvos eksportą lėmė trečdaliu sumažėjęs reeksportas, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, tai lėmė ir sugriežtintas sankcionuojamų prekių reeksportas siekiant, kad jos per trečiąsias šalis nepatektų į Rusiją. Valstybės duomenų agentūra ketvirtadienį paskelbė, jog vien rugsėjį prekių eksportuota už 3,39 mlrd. eurų – 1,9 proc. daugiau nei prieš mėnesį, bet 22,1 proc. mažiau nei prieš metus. Lietuvos eksporto metinis nuosmukis daugiau nei 20 proc. stebimas trečią mėnesį iš eilės.
Paryžiuje – konferencija dėl pagalbos Gazos Ruožui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį rengia konferenciją dėl humanitarinės pagalbos Gazos Ruožui, nors joje nedalyvaus Izraelis, bombarduojantis šią palestiniečių teritoriją nuo spalio 7 d. islamistų grupuotės „Hamas“ beprecedenčio išpuolio. Vis dėlto visos vyriausybės, įskaitant Izraelį, yra „suinteresuotos, kad humanitarinė padėtis Gazoje pagerėtų“, prieš susitikimą žurnalistams sakė vienas E. Macrono padėjėjų, norėjęs išlikti anonimu.
Vienas Izraelio pareigūnas ketvirtadienį paneigė, kad vykstant dabartiniam karui Gazos Ruože yra susidariusi humanitarinė krizė, tačiau pripažino, jog ši teritorija susiduria su iššūkiais. Nuo karo pradžios „Hamas“ nukovė 1,4 tūkst. Izraelio gyventojų, yra pagrobusi daugiau nei 240 įkaitų. Anot „Hamas“ valdomos Gazos Ruožo sveikatos ministerijos, per atsakomąją Izraelio karinę kampaniją jau žuvo daugiau kaip 10,5 tūkst. žmonių, tarp jų daug vaikų.
Ukrainos pajėgos stumiasi į priekį Krymo kryptimiUkrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas teigia, kad Ukraina pasiekė didžiulių laimėjimų naikindama Rusijos karinius pajėgumus okupuotame Kryme. „Šiuo metu mums puikiai sekasi Krymo kryptimi. Mes nuolatos sutelkę dėmesį į Krymo sausumą. O dėl Rusijos nuostolių, jos turto Krymo teritorijoje ir Juodosios jūros laivyno naikinimo – yra didžiulių mūsų šalies laimėjimų“, – sakė O. Danilovas. Jis pridūrė, kad gerų naujienų apie invazinių pajėgų ir jų pajėgumų sunaikinimą Kryme bus ir daugiau.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas išreiškė susirūpinimą dėl plečiamo Šiaurės Korėjos ir Rusijos karinio bendradarbiavimo. „Matome, kad KLDR tiekia karinę įrangą Rusijai, jos agresijai Ukrainoje, bet taip pat matome, kad Rusija teikia technologijas ir paramą KLDR karinėms programoms“, – sakė A. Blinkenas spaudos konferencijoje su Pietų Korėjos diplomatijos vadovu Park Jinu.
Respublikonų debatuose – ginčai ir piktos strėlės D. Trumpui
Penki respublikonų pretendentai į Jungtinių Valstijų prezidentus trečiadienį debatų scenoje susikirto dėl Ukrainos, Kinijos, abortų ir tolesnio kelio partijai, bet dalį savo pykčio skyrė ir nedalyvavusiam favoritui Donaldui Trumpui. Treti televiziniai debatai vyko praėjus vos dienai po to, kai demokratai keliose konservatyviose ir svyruojančiose valstijose iškovojo svarbias pergales, ypač dėl teisės į abortus, tačiau šis amžinai opus klausimas debatuose buvo aptartas tik praėjus daugiau nei pusantros valandos nuo bendrai dvi valandas trukusio renginio pradžios. Prezidentas D. Trumpas, pirmaujantis visose pagrindinėse apklausose dėl respublikonų nominacijos, neatvyko į renginį Majamyje ir surengė mitingą vos už keliolikos kilometrų, laikydamasis savo strategijos nediskutuoti su varžovais.