Svarbiausių gegužės 10-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Patvirtinta Stambulo konvencija. Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) ratifikavo Stambulo konveciją. Strasbūre vykstančioje EP sesijoje iš viso įvyko du balsavimai: pirmasis dėl Europos Sąjungos (ES) prisijungimo prie Stambulo konvencijos, kiek tai susiję su prieglobsčiu ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, ir antrasis dėl prisijungimo, kiek tai susiję su ES institucijų ir viešojo administravimo įsipareigojimais. Iš Lietuvos atstovų EP prieš balsavo tik Waldemaras Tomaszewskis. Buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo Dainiaus Žalimo teigimu, Lietuva, būdama viena iš šešių ES valstybių narių, neratifikavusi Stambulo konvencijos, atrodo kaip atsilikusi valstybė.
Darbo rinka. Oficialus nedarbas Lietuvoje balandį nepakito ir gegužės 1-ąją siekė 9 proc. – 0,5 procentinio punkto mažiau nei prieš metus, darbo rinka išlieka atspari. Tačiau Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė sako, kad fiksuojama ir nerimą keliančių signalų. „Matome, kad dalis įmonių jau patiria ar numato artėjantį užsakymų stygių, pristabdė plėtros planus, sulėtino samdos procesus, ieško naujų rinkų ar kitų darbo organizavimo būdų. Darbuotojų atleisti darbdaviai neskuba, tačiau naujų darbo vietų steigimas lėtėja“, – pranešime sakė I. Balnanosienė. Tarnybos duomenimis, daugiau sulėtėjusios ekonomikos ženklų galima įžvelgti apdirbamosios gamybos įmonėse – čia darbuotojų skaičius mažėja nuo praėjusių metų liepos, o per keturis šių metų mėnesius jų sumažėjo 4,6 tūkst., arba 2,2 proc.
Rusijos karas Ukrainoje. Rusams apšaudžius Charkivo srityje esantį Vovčanko miestą Ukrainoje žuvo vienas žmogus, yra sužeistų. Trijų Rusijos sričių gubernatoriai praneša apie jose vykusius dronų apšaudymus. Voronežo srityje esą buvo taikyta į karinį poligoną, išpuolis nesėkmingas, Belgorodo srityje žuvo vienas žmogus, Kursko srityje dronas taip pat sunaikintas.
Ukrainos užsienio reikalų ministas Dmytro Kuleba perspėjo nesitikėti pernelyg daug iš laukiamo Ukrainos kariuomenės pavasario puolimo, tą patį anksčiau sakė šalies gynybos ministras. „Nelaikykite šio kontrpuolimo paskutiniu, nes nežinome jo baigties“, – trečiadienį Vokietijos laikraščiui „Bild“ sakė užsienio reikalų ministras D. Kuleba. Šis puolimas bus paskutinis tik tuomet, jei per jį pavyks išlaisvinti Rusijos okupuotas teritorijas, sakė jis. „Bet jei ne, tai reikš, kad turėsime rengtis kitam kontrpuolimui“, – pridūrė D. Kuleba. Ministras pabrėžė, kad Ukrainai reikia kur kas daugiau ginkluotės kovai su Rusijos okupacinėmis pajėgomis. Be amunicijos, tankų ir oro gynybos sistemų, Ukrainai labiausiai reikia kovinių lėktuvų. D. Kuleba tikisi Berlyno pagalbos, kad Ukraina įgytų modernius naikintuvus F-16.
Rusijai tęsiant grūdų blokadą Ukrainos uostuose, JAV ir Jungtinė Karalystė skatina susitarimą pratęsti ir kaltina Maskvą, kad ši, siekdama karinio pranašumo, naudojasi badu pasaulyje.
Izraelis ir Palestina. Izraelio kariuomenė pranešė, kad trečiadienį surengė naujų smūgių Gazos Ruože, o palestiniečių teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo vienas žmogus. Dar du palestiniečius nužudė Izraelio kariai, apkaltinę juos šaudymu į kariuomenę. Naujausias smurto protrūkis kilo praėjus dienai po to, kai per Izraelio antskrydžius žuvo 15 žmonių, tarp jų – aukščiausio rango „Islamo džihado“ kovotojai ir keturi vaikai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. AFP žurnalistas pranešė matęs, kaip palestiniečių kovotojai trečiadienį iš Gazos Ruožo paleido raketų į Izraelį.
Nuosprendis D. Trumpui. Niujorko prisiekusieji antradienį pripažino Donaldą Trumpą kaltu dėl buvusios amerikiečių žurnalo apžvalgininkės seksualinio išnaudojimo bei šmeižto ir nurodė buvusiam JAV prezidentui sumokėti jai 5 mln. dolerių kompensaciją. Devyni prisiekusieji atmetė E. Jean Carroll kaltinimą išžaginimu, tačiau vienbalsiai patvirtino kitus jos skundus atidžiai stebėtame civiliniame procese po mažiau nei tris valandas trukusių svarstymų. D. Trumpas savo socialinės žiniasklaidos platformoje „Truth Social“ pasmerkė bylos baigtį. Jo 2024 m. rinkimų kampanijos komanda pareiškė, kad ši byla yra „politinės pastangos“ sužlugdyti D. Trumpo planus grįžti į Baltuosius rūmus ir kad jis pateiks apeliaciją.