Meniu
Prenumerata

penktadienis, liepos 19 d.


NAUJIENŲ APŽVALGA
V. Matijošaičio supainioti interesai, E. Macrono ir G. Meloni susitikimas ir kitos svarbiausios dienos naujienos
IQ BNS ELTA
Scanpix
G. Meloni ir E. Macronas.

Svarbiausių birželio 21-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.

Visvaldas Matijošaitis supainiojo viešiuosius ir privačius interesus

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį pripažino Kauno merą Visvaldą Matijošaitį supainiojus interesus, savivaldybėje sprendžiant su jo šeimos sklypais susijusius klausimus.

Pasak VTEK vadovo Gedimino Sakalausko, nors V. Matijošaitis nusišalino Kauno miesto savivaldybės urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti skirtai komisijai svarstant jo šeimos sklypus, tačiau pasirašė jau priimtus sprendimus. V. Matijošaitis praėjusią kadenciją buvo šios komisijos vadovas. Pasak jo, pažeidimai pripažinti epizoduose dėl sutikimų statyti daugiabučius Perlojos ir Taurakiemio gatvėse, taip pat dėl žemės sklypų Nemuno ir Nevėžio santakos draustinyje, A. Mackevičiaus ir Perlojos gatvėse, Žemaičių plente suformavimo.

V. Matijošaitis savivaldybės BNS perduotame komentare neigia ką nors pažeidęs ir tarsis su teisininkais dėl galimybės skųsti VTEK sprendimą.

Kauno miesto savivaldybė
V. Matijošaitis.

Mirė buvęs Kauno meras Vytautas Šustauskas

Balandį 78-erių V. Šustauskas dėl sveikatos problemų buvo patekęs į ligoninę. Buvęs politikas gimė 1945 m. kovo 19 d. Kelmės rajono Kražių miestelyje. Nuo 1995 m. jis buvo renkamas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, o 2000-ųjų balandį politikas išrinktas Kauno miesto meru, tačiau šias pareigas ėjo tik pusmetį, kol pateko į Seimą. Čia jis dirbo iki 2004-ųjų.

Pastaruosius du dešimtmečius buvęs parlamentaras jokių pareigų valstybėje nėjo, tačiau dalyvavo įvairiuose antisisteminiuose renginiuose, pavyzdžiui, protesto akcijoje prieš NATO, protestavo prieš LGBT eitynes Kaune, teisme palaikė dabar už šnipinėjimą Rusijai kalintį Algirdą Paleckį.

ELTA
Vytautas Šustauskas.

Prancūzijos ir Italijos santykiai

Nuo 2022 m., kai Giorgia Meloni buvo išrinkta labiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų į politinio spektro dešinę pasislinkusios Italijos koalicijos lydere, šalys kaimynės ne kartą konfliktavo dėl imigracijos klausimų. 2022 m. lapkritį G. Meloni neleido humanitariniam laivui su 230 migrantų prisišvartuoti Italijoje, todėl jis nuplaukė į Prancūziją, kur vyriausybė pasmerkė Romos sprendimą.

Pirmą kartą nuvykusi į Paryžių susitikti su Emmanueliu Macronu, G. Meloni žurnalistams sakė, kad „Italija ir Prancūzija yra dvi sąjungininkės, dvi svarbios valstybės, centrinės ir pagrindinės Europos veikėjos, kurioms šiuo metu, kai mūsų bendri interesai labai sutampa, reikia kalbėtis tarpusavyje“.

E. Macronas sakė, kad abiem šalims reikia nuoširdaus, ambicingo ir reiklaus dialogo.

Ukrainos kontrapuolimas

Praėjus savaitei nuo kontrpuolimo pietryčiuose prieš Maskvos invazines pajėgas pradžios, Ukraina atkovojo keletą gyvenviečių prie Mokri Jalo upės Donecko srityje. Kyjivo pajėgos veržiasi į priekį, ir net Rusijos kariuomenė patvirtina, kad jos pozicijos Urožainėje, už dviejų kilometrų į pietus nuo Blahodatnės, buvo užpultos.

Šiam slėniui į pietus vadovauja patyrusi 68-oji jėgerių brigada, ir tai yra akivaizdžiausias Ukrainos pažangos nuo platesnio puolimo pradžios ženklas. Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad jau susidūrė su galingu Rusijos karių pasipriešinimu, nors dar nepasiekė pagrindinės įtvirtintos užpuolikų gynybos linijos.

2023 06 21 16:30
Spausdinti