ScanpixSvarbiausių gruodžio 14-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
S. Cichanouskaja prašo neįvesti naujų ribojimų baltarusiams
Maždaug dviem tūkstančiams baltarusių pristabdytas leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas, tai kelia nerimą visiems čia esantiesiems, sako Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. „Apie 2 tūkst. baltarusių pristabdytas leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas. Žinoma, tai mums kelia didelių nuogąstavimų, nežinome kiekvieno individualaus atvejo, tačiau dauguma šių žmonių negali grįžti į Baltarusiją, nes ten bus persekiojami arba uždaryti į kalėjimą“, – po susitikimo Seime su Lietuvos politikais žurnalistams sakė S. Cichanouskaja.
Dainius Labutis/ELTAParlamentarai leido medžioklėje naudoti naktinius taikiklius
Medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras bus galima naudoti naktinius taikiklius. Už atitinkamą Medžioklės įstatymo pataisą balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo trys (liberalas Eugenijus Gentvilas, Demokratų frakcijos narė Silva Lengvinienė ir valstietė Ligita Girskienė), susilaikė vienintelis Lukas Savickas. Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius priimtą pakeitimą, jis turėtų įsigalioti kitų metų gegužę.
Planas dėl Vokietijos brigados dislokavimo bus pasirašomas kitą savaitę
Lietuvos ir Voketijos gynybos ministrai kitą savaitę Vilniuje pasirašys planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, gruodžio 18-ąją, pirmadienį, Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriuso pasirašomas planas įtvirtins abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi. Anksčiau planuota, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą vyks etapais jau nuo 2024 metų. Dislokavimas turėtų būti baigtas 2017 metais.
ScanpixBūsto įperkamumo lygis – žemiausias nuo 2010 m.
2023 m. trečią ketvirtį prastėjantis būsto įperkamumas toliau slopina pardavimus, praneša „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Pasak jo, didžiuosiuose Lietuvos miestuose įperkamumas nukrito iki 2010 m. lygio ar net žemiau, ir tai verčia gyventojus prisitaikyti prie situacijos perkant mažesnius butus. V. Šimkaus teigimu, įperkamumas mažėjo dėl Europos Centrinio Banko (ECB) pasirinkimo rekordiškai didinti bazines palūkanų normas. Be to, anot jo, vis dar jaučiamos pastarųjų kelerių metų būsto kainų didėjimo pasekmės.
ECB nusprendė palūkanų normų nekeisti
ECB valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė visų trijų pagrindinių palūkanų normų nekeisti. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc. Kaip teigiama banko pranešime, nors pastaraisiais mėnesiais infliacija sumažėjo, tikėtina, kad artimiausiu laikotarpiu ji trumpam vėl padidės.
FreepikV. Orbánas – prieš Ukrainos narystės ES aptarimą
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas ketvirtadienį atvyko į Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, pasiryžęs sužlugdyti bet kokius kitų lyderių bandymus pradėti derybas su Ukraina dėl jos narystės bloke. Atvykęs į susitikimą, V. Orbánas žurnalistams sakė, kad Ukraina dar neatitinka „nuopelnais pagrįstų“ stojimo į ES kriterijų ir kad šis klausimas net neturėtų būti svarstomas. „Nėra priežasties ko nors aptarinėti, nes išankstinės sąlygos nėra įvykdytos“, – sakė V. Orbánas. Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį įspėjo Europos lyderius, kad Vladimiras Putinas išnaudotų bet kokį nesugebėjimą susitarti dėl Ukrainos stojimo į ES derybų pradžios.
Svarbus aukščiausiojo lygio susitikimas Briuselyje, kuris, kaip baiminasi diplomatai, gali užsitęsti ilgiau nei planuotas dvi dienas, prasideda didėjant nuogąstavimams dėl Vakarų paramos Ukrainai beveik dvejus metus trunkančiame Rusijos pradėtame kare. Kritikai kaltina Vengrijos lyderį, kad jis laiko Kyjivą įkaitu, siekdamas priversti Briuselį atblokuoti milijardus eurų ES lėšų, įšaldytų dėl ginčo teisinės valstybės klausimu. Trečiadienį ES vykdomoji institucija – Europos Komisija – sutiko atblokuoti 10,2 mlrd. eurų šių pinigų.
V. Putinas: Rusija pasitiki savimi ir gali judėti į priekį
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ketvirtadienį pradėdamas metų užbaigimo spaudos konferenciją, pareiškė, kad Rusija, nepaisant Vakarų ekonominių sankcijų ir politinės izoliacijos dėl Maskvos vykdomo puolimo Ukrainoje, gali judėti į priekį. „Galime ne tik pasitikėti savimi, bet ir judėti į priekį“, – sakė V. Putinas ir pridūrė, kad šalies stipriosios pusės yra Rusijos visuomenės tvirtybė, finansinės ekonominės sistemos ištvermė ir didėjančios šalies kariuomenės pajėgumų galimybės.
