ScanpixSvarbiausių rugpjūčio 25-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
EK skyrė 1,85 mln. eurų Lietuvos oro uostams elektrifikuoti
Europos Komisija (EK) skyrė 1,85 mln. eurų paramos Vilniaus ir Kauno oro uostams – už šias lėšas bus įrengtos elektromobilių įkrovos stotelės, perkami mobilūs elektros šaltinai ir taip mažinamas poveikis aplinkai. Rygos oro uostui tokiam pat projektui skirta 1,8 mln. eurų.
Lietuvos ir Rygos oro uostai pasirašė bendrą sutartį, pranešė Lietuvos oro uostai. Likusią projektams būtiną sumą bendrovės finansuos nuosavomis arba skolintomis lėšomis.
Dainius Labutis/ELTANaujas VMI išaiškinimas dėl solidarumo įnašo kelia sumaištį
Likus kelioms dienoms iki pirmojo solidarumo įnašo mokėjimo, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atšaukė ankstesnius išaiškinimus dėl jo apskaičiavimo ir pateikė naują, kuris kelia neaiškumų, penktadienį pranešė Lietuvos bankų asociacija (LBA).
Pasak jos, rugpjūčio 24 d. bankai gavo naują VMI išaiškinimą, pagal kurį skaičiuojant įnašo dydį situacija finansų rinkos dalyviams gali smarkiai keistis. Kaip aiškino LBA viceprezidentas Aidas Budrys, nauja tvarka numato, kad dabar lizingas, faktoringas ar obligacijos nepaklius į naujo kreditavimo kategoriją, nors vos prieš kelis mėnesius VMI aiškino priešingai. Taip pat atšaukti kiti anksčiau pateikti išaiškinimai ir iš esmės pakeista mokesčio skaičiavimo logika.
Dainius Labutis/ELTATechnologijų milžinės ES turi pradėti laikytis Skaitmeninių paslaugų akto
Nuo penktadienio interneto platformos, turinčios daugiau kaip 45 mln. naudotojų, nuo didžiausios pasaulyje interneto mažmenininkės „Amazon“ iki socialinių tinklų milžinės „TikTok“, privalės laikytis Skaitmeninių paslaugų akto, naujo Europos Sąjungos įstatymo.
Skaitmeninių paslaugų aktas yra vienas ambicingiausių su skaitmeninėmis taisyklėmis susijusių projektų, kurį Europos Sąjunga parengė technologijų srityje. Jis skirtas užtikrinti vartotojų saugumui internete ir sustabdyti žalingo turinio, kuris yra neteisėtas arba pažeidžia platformos paslaugų teikimo sąlygas, pavyzdžiui, genocido ar anoreksijos propagavimas, plitimui. Taip pat siekiama apsaugoti pagrindines europiečių teises, tokias kaip privatumas ir žodžio laisvė.
Freepik„Wagner“ veiklos modelis išliks Afrikoje ir po J. Prigožino mirties
Nors pranešama apie Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino mirtį, Maskva yra suinteresuota, kad grupuotė tęstų veiklą Afrikoje, naujienų agentūrai AFP sakė ekspertai. Rusija nuo 2014 m. veiklą Afrikoje perdavė grupuotei „Wagner“. Saugumo srityje „Wagner“ kovotojai buvo dislokuojami kartu su Libijos, Centrinės Afrikos Respublikos ir Malio nacionalinėmis kariuomenėmis. Politikos srityje grupuotė vykdė dezinformacijos ir destabilizacijos kampanijas. Komercinėje srityje ji eksploatuoja mineralų išteklius keliose Afrikos valstybėse.
Analitikai teigia, kad Kremlius nėra suinteresuotas nutraukti šios veiklos. Vienas paskutinių J. Prigožino pasirodymų prieš kamerą buvo pirmadienį paskelbtas įrašas, kuriame jis su maskuojamaisiais drabužiais ir automatiniu šautuvu teigia, kad yra Afrikoje ir dirba dėl Rusijos ateities.
Vladimiras Putinas sakė, kad V. Prigožinas buvo „talentingas verslininkas“, tačiau „padarė rimtų klaidų“. Daugelis daro prielaidą, kad V. Putinas prisidėjo prie lėktuvo numušimo, keršydamas už praėjusį mėnesį įvykusį maištą.
