Modernusis šimtmetis

Prieš šimtą metų pasinaudojome nedideliu langu, prasivėrusiu į nepriklausomybę. Istoriškai vertinant, tai buvo palankių tarptautinių aplinkybių ir vidinio noro rezultatas, sukūręs bemaž stebuklą. 1990-aisiais irgi reikėjo itin stiprios politinės valios ir tinkamo globalių jėgų pasiskirstymo, kad vėl sukurtume nepriklausomybės stebuklą.

Kiek Lietuva – policinė valstybė?

„Taip veikia demokratija“, – pranešė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, 2017-ųjų rugpjūtį reaguodamas į prievartą, panaudotą prieš medžių kirtimą bandančius stabdyti visuomenės atstovus.

Kada išmoksime diskutuoti?

Lietuvos viešojoje erdvėje vis aktualesnis tampa diskurso kultūros stygius. Tokią apibendrinančią įžvalgą apie pastarosiomis savaitėmis vykusias diskusijas nesusijusiomis temomis pateikė aktyvūs jų dalyviai. Atsiribojant nuo klausimo, kokiam turiniui verta skirti dėmesį, tai stiprus signalas, kad laikas susimąstyti, kaip aptariamos pasirinktos aktualijos.

Už ką balsuoja Y karta?

Jie apatiški ir nejautrūs, sukišę nosis į telefonus ir visuomet „prisijungę“. Tačiau jie balsuoja. Tik šiek tiek kitaip.

D. Trumpas neatmeta karinio JAV įsikišimo Venesueloje galimybės

Konfliktas su Šiaurės Korėja gali būti ne vienintelė JAV problema – prezidentas Donaldas Trumpas atkreipė dėmesį ir į neramumus kitame pasaulio krašte.

Kas įkrės partijoms proto?

Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos bei drąsos, bet ir proto. Ši metiniame pranešime ištarta prezidentės Dalios Grybauskaitės frazė taikliai apibendrino ne tik valdančiųjų, bet ir visos partinės sistemos didžiausias ydas. Partijos su tuo sutinka, tačiau kritiką priima kaip prasikaltę mokinukai ir toliau kartoja tas pačias klaidas.

Naujoji viešoji vadyba ir viešasis gėris

Dabartinis Lietuvos Respublikos valdymo modelis įtvirtino „valstybės dominavimą prieš žmogų“. Jame administracinė galia ir detali kontrolė turi viršenybę prieš bendradarbiavimą, piliečių iniciatyvos skatinimą. Mūsų politikos formuotojai neįvertina aktyvios pilietinės visuomenės kaip būtinos gerovės kūrimo sąlygos. Paskui stebimės, kad prarandamas piliečių ir valstybės ryšys, o jam atkurti paprastos patriotinės indoktrinacijos neužtenka.

Jaunimas ir demokratija: pragaištingas pasyvumas

Turtingajame pasaulyje tūkstantmečio karta vis rečiau ateina į rinkimus

Serbijoje minios protestuotojų nepatenkinti prezidento rinkimų rezultatais

Serbijos sostinėje trečiadienį jau trečią dieną iš eilės vyko masiniai protestai prieš dabartinį premjerą Aleksandrą Vučičių, kuris savaitgalį buvo išrinktas naujuoju šalies prezidentu.

Reikia vėl išmokti mąstyti

„Pagarba individo laisvei ar kolektyvinei sąmonei, orientacija į altruizmą ar egoizmą – šie pasirinkimai nulems Vakarų demokratijos ateitį“, – teigia Ayn Rand instituto vykdomasis direktorius Yaronas Brookas. Kotryna Tamkutė teiravosi, kas lemia rinkėjų palankumą populistinėms idėjoms ir ką daryti, kad jos nenustelbtų argumentų.

Asmens laisvės: individai prieš visuomenę

Liberalizmas visada akcentavo asmens laisves ir teises bei apsisprendimą įvairiais moraliniais, tarp jų ir seksualinės laisvės, klausimais. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau visuomenės atmeta šias nuostatas ir gręžiasi į konservatyviąsias vertybes deklaruojančias partijas.

Ar jau laikas laidoti liberalizmą?

Nacizmą ir komunizmą įveikusią politinę ideologiją ištiko gili krizė.

Demokratijos kaina

Prieš 90 metų trečiuoju Lietuvos prezidentu išrinktas Kazys Grinius kartu su to meto valdančiąja Seimo dauguma ėmėsi skubių reformų. Kilniais valstybės modernizacijos siekiais grįstus demokratinius pokyčius vos po pusmečio nutraukė perversmas.