KOMENTARAS

Užsitęsus energetikos krizei – nauja maisto infliacijos banga?

Lietuvai nespėjus pamiršti 2021-2022 m. maisto kainų šoko, bręsta dar vienas. Energijos nešėjų kaina tiesiogiai „įsiūta“ į maisto pridėtinės vertės grandines. Jau galima stebėti aštrią azoto trąšų kainų reakciją į krizę, netruks į viršų užsiriesti ir žemės ūkio žaliavų kainų kreivės. Jei karas Artimuosiuose Rytuose greitu metu nesibaigs, tai neišvengiamai sukels dar vieną maisto žaliavų infliacijos bangą, kuri paveiks ir maisto prekių infliaciją galutiniams vartotojui.

KOMENTARAS

Energetikos krizė – vėl neišvengiama?

Déjà vu, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“ – kai įvykiai ar potyriai kartojasi. Praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos sukeltos energetikos krizės Europoje, situacija ir vėl stebėtinai panaši. Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kito šildymo sezono, diskusijos dėl subsidijų bei baimė dėl laukiančios infliacijos – puikiai tiktų ir 2022 metų situacijai apibūdinti. Ar ir vėl susidursime su energetine krize ir kokių sprendimų turime imtis?

KOMENTARAS

Karas Irane įplieskė naują energetikos krizę. Kiek jai atsparus Lietuvos ūkis?

Dėl JAV ir Izraelio karinio konflikto su Iranu kasdien gilėja didelio masto energetikos krizė. Naftos ir dujų gavybos pajėgumų bei naftos perdirbimo infrastruktūros apšaudymai Persijos įlankos valstybėse, visiškai užsmaugtas Hormuzo sąsiauris ir sutrikdyta energetikos nešėjų logistika, išaugęs neapibrėžtumas kaitina žaliavų ir finansų rinkas. Stengdamiesi stabilizuoti situaciją, ekonominės politikos formuotojai ima svarstyti atsako priemonių paketus.

KOMENTARAS

Lietuvos energetinė nepriklausomybė: nuo proveržio iki naujo plėtros etapo

Artėjant Kovo 11-ajai dažnai kalbame apie politinę ar ekonominę Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau per pastaruosius kelerius metus Lietuva padarė didelį šuolį ir energetikos srityje – šiandien jau galime kalbėti apie realiai sustiprėjusią šalies energetinę nepriklausomybę ir sparčiai augančią vietinę elektros gamybą.

KOMENTARAS

Nuo energetikos strategijos iki praktikos: kokius tiltus nutiesime šiemet?

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai sėkmingai atsijungė nuo BRELL žiedo. Tačiau Lietuvos energetinę nepriklausomybę užtikrina ne vien šis istorinis

ES IR RUSIJA

U. von der Leyen: Rusijos iškastinio kuro era Europoje baigiasi

Energijos išteklių eksportas – pagrindinis Rusijos pajamų šaltinis, kurio, regis, rimtai ėmėsi Europos Komisija (EK). Jos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pabrėžė, kad rusiškų dujų, naftos ir kitokio iškastinio kuro era baigėsi.

SUPRASTI RUSIJĄ

A. Pikžirnis: mūsų viltis – Vašingtono spaudimas Europai

Baltijos valstybės praėjusį savaitgalį atsijungė nuo posovietinės elektros tinklų sistemos BRELL ir sinchronizavosi su Europos zona. Apie tai ir apie kitus svarbius mūsų energetinio – ir ne tik energetinio – saugumo iššūkius šiuokart kalbamės su energetikos viceministru Arnoldu Pikžirniu.

SAULĖS MAŠINERIJA

Saulės energija – vis pigesnis energijos šaltinis – turės nepaprastą reikšmę

Kuo daugiau naudojamas, tuo pigesnis energijos šaltinis – tai pramonės istorijos posūkio taškas

ENERGETIKA

P. Katinas: „Gazprom“ buvo sužlugdytas V. Putino rankomis

„Vladimiras Putinas prisižaidė su savo energetikos politika, t. y. dujų šantažu 2022 m., kai pats pradėjo nutraukti dujų eksportą į

ENERGETIKA

Milžiniški „Gazprom“ nuostoliai ir to padariniai

Kremliui priklausanti dujų milžinė „Gazprom“ gegužės pradžioje pranešė, kad 2023 m. patyrė 629 mlrd. rublių (6,9 mlrd. JAV dolerių)

ENERGETIKA

Europa beveik išsivadavo iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos, bet Kremlius ginklų nesudeda

Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir Kremliaus paskelbto energetinio karo Vakarams, Europa žengė žingsnius, kurie neleis grįžti prie