KOMENTARAS

Kaip išvengti bankroto?

Vakarų Europos šalyse 2023 m. įmonių bankrotų buvo apie 21 proc. daugiau nei 2022-aisiais, kai dar tęsėsi pandemijos laikotarpis. Vidurio ir Rytų Europoje bankrotų 2023 m. buvo 8 proc. daugiau nei 2022-aisiais. O Lietuvoje nuo 2018 m. matoma bankroto procesų mažėjimo tendencija. Nuo 2020 m. kovo paskelbtas karantinas dar labiau pristabdė bankrotų skaičiaus augimą, nes pandemijos laikotarpiu verslui buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės, tam tikros lengvatos, subsidijos. 2021 m. Lietuvoje bankroto procesų skaičius išliko panašus, tam tikras augimas buvo pastebimas 2022-aisiais. Vis dėlto 2023 ir 2024 m. bankrotų mastas nepasiekė iki pandemijos buvusio lygio.

KOMENTARAS

Alternatyvūs biudžeto pajamų šaltiniai ir elgseną keičiantys mokesčiai: pamokos Lietuvai

Lietuvoje aktyviai diskutuojama, kaip papildyti biudžetą, nevarginant darbo pajamų ir įmonių pelno mokesčiais. Daugelis šalių pastaraisiais dešimtmečiais diversifikavo mokesčių bazę ir skyrė daugiau dėmesio nekilnojamojo turto, vartojimo bei aplinkosauginiams mokesčiams. Ypač akcentuojami elgseną koreguojantys mokesčiai, kurie ne tik papildo iždą, bet ir skatina visuomenei naudingus įpročius – sveikesnį gyvenimo būdą ir tvaresnį vartojimą.

KOMENTARAS

Netikėtas pigesnių paskolų šaltinis

Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) sumažins bazines palūkanų normas iki 2,25 procento ir, labai tikėtina, čia nesustos, o palūkanų normos greitai nukris žemiau 2 procentų kartelės.

KOMENTARAS

Mokesčių pokyčiai neapibrėžtumo akivaizdoje: kuo rizikuojame?

Finansų ministerija pristatė eilę mokestinių pakeitimų, kurių jau nebegalima vadinti kosmetiniais. Pasak mokesčių reformos autorių, turėsime net 5 gyventojų pajamų mokesčio tarifus, keičiasi individualios veiklos apmokestinimo tvarka. Prie pridėtinės vertės mokesčio naštos, vartotojams teks susimokėti naują draudimo mokestį ir mokestį už saldžiuosius gėrimus, be to, naikinama PVM lengvata šildymui. Gerokai praplečiamas gyvenamojo nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų ratas, tačiau sušvelninami tarifai. Planuojama įvesti papildomą komercinio NT (išskyrus žemės ūkio objektus) mokestį, kurio pajamos bus skiriamos gynybai.

KOMENTARAS

Kokią kainą mokėsime už GPM pakeitimus?

Finansų ministerijai trečiadienį paskelbus dalies mokesčių pakeitimus, paaiškėjo, kad net teoriškai dėl reformos Lietuva praras 0,2 proc. BVP, t.y. per 150 mln. Eur kasmet. Tačiau faktiškai – dar daugiau. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didinimas mažins Lietuvos konkurencingumą ir BVP – skatins aukštos kvalifikacijos talentų emigraciją, stabdys ekonomikos augimą, mažins investicijas ir, svarbiausia, be aiškaus įsipareigojimo, kad tai stiprins šalies gynybą. Ką iš tikro reiškia GPM pakeitimai?

KOMENTARAS

Kinija: draugauti negalima pyktis

Pasaulinė prekyba tampa vis mažiau prognozuojama – ją formuoja nebe tik ekonominiai dėsniai, o didžiųjų valstybių politiniai sprendimai ir galios žaidimai. JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbti, galima sakyti, kosminiai muitai importui iš Kinijos – tai ne tik bandymas apsaugoti vidaus rinką. Tai strateginė deklaracija, kad pasaulio ekonomika vėl grįžta į derybinių karų ir nacionalinių interesų erą, kurioje rinka tampa įrankiu žaisti įvairius tiek politinius, tiek ekonominius žaidimus. Ir kai dabar ant to stalo vyksta JAV ir Kinijos nebe kova, o tikras karas, ką turėtų daryti Europa. Europa, kuri, viena vertus, jau seniai ir smarkiai yra nukraujavusi dėl Kinijos ekonominio dempingo, kita vertus, laukia naujų Trumpo muitų žaidimo smūgių.

KOMENTARAS

Pasaulis be pinigų: utopija ar distopija?

Įsivaizduokime pasaulį be pinigų. Jokių karų, nes ištekliai priklauso visai žmonijai. Valdžia užtikrina lygų ir teisingą gėrybių paskirstymą. Nebelieka konkurencijos, egoizmo, bankų, kapitalistų godumo. Dirbtume ne už atlygį, o tam, kad tarnautume vieni kitiems. Nelieka įtampos, skolų ir pastangų sudurti galą su galu. Tai pažįstamas paveikslas, neeksponuojamas jokioje meno galerijoje, bet populiarus ir itin dažnai atrandamas kairiųjų utopistų, komunistų kalbose.

KOMENTARAS

„Pirmiausia – Kinija“? Ačiū, ne

KOMENTARAS

JAV muitų tarifų pokyčiai sukėlė audringas investuotojų reakcijas: to neišvengė ir grūdų rinka

Praėjusią savaitę situaciją pasaulio rinkose neišvengiamai sujaukė JAV muitų tarifų pokyčiai, kurie keitėsi praktiškai kasdien. Šios audros neapleido ir grūdų rinkos. Todėl itin daug dėmesio sulaukė naujienos iš kitapus Atlanto. Didesnių tarifų įvedimai, kai kurių atšaukimai ir sustabdymai vertė investuotojus blaškytis bei karštligiškai ieškoti atsakymų į jiems svarbius klausimus.

KOMENTARAS

Cukraus mokestis daro poveikį tik tada, kai jis pakankamai aukštas

Lietuva žengia dar vieną žingsnį į vadinamąją „sveikatos apsaugos per kainodarą“ erdvę – planuojamas cukraus mokestis. Vos prieš kelias savaites Seime oficialiai užregistravo įstatymo projektą, kuriuo Lietuvoje siūloma įvesti vadinamąjį cukraus mokestį.

KOMENTARAS

Nacionalinė finansinio raštingumo diena: ar turime, ką švęsti?

Kasmet per įvairias tarptautines ir nacionalines su finansine sveikata susijusių dienas padaugėja patarimų tvaresniam finansų valdymui. Socialinių tinklų įrašai, tinklalaidės, ekspertų patarimai – tik semkis žinių ir taikyki jas praktikoje. O kaip pavyksta jais pasinaudoti kasdienybėje ir kokiomis nuotaikomis šiandieną – balandžio 14-ąją – pasitinkame Nacionalinę finansinio raštingumo dieną?

KOMENTARAS

Ambicingi naujos Vokietijos Vyriausybės planai – mažins mokesčius ir skatins verslą

„Atsakomybė už Vokietiją“ – tokiu pavadinimu trečiadienį pristatytas naujosios Vokietijos Vyriausybės koalicijos susitarimas. Šio dokumento ašimi tampa aiškus tikslas – atgaivinti šalies ekonomiką. To išties reikia, nes didžiausia Europos ekonomika jau dvejus metus iš eilės fiksuoja nuosmukį, o 2025 m. prognozuojamas vos 0,7 proc. BVP augimas yra lėčiausias visoje Europos Sąjungoje.

KOMENTARAS

Lietuvos ekonomika 2025-aisiais – tarp augimo ir audros debesų

2025 m. pradžia Lietuvos ekonomikai pažymėta dviprasmiškomis nuotaikomis. Viena vertus, žvelgiant į praėjusių metų pabaigą, situacija atrodė tarsi iš vadovėlio – ketvirtąjį 2024 m. ketvirtį šalies BVP šoktelėjo net 3,7 proc., o tokio tempo nebuvome matę nuo pat 2022 m. pradžios. Atsigavusi pramonė, augančios mažmeninės prekybos apimtys, pagerėję vartotojų lūkesčiai ir net pirmieji būsto rinkos atsigavimo ženklai leido įžengti į 2025-uosius su aiškiai pozityvia nuotaika. Vis dėlto, kaip dažnai nutinka ekonomikoje, tai, kas kyla, negali augti amžinai.

KOMENTARAS

ES gynybos stiprinimo plano spragos

Europa pagaliau atsibudo ir ėmėsi rimtai ginkluotis, o militarizacija jau nebe keiksmažodis, o prioritetas – taip optimistai tikriausiai įvertino kovo mėnesį komisaro Andriaus Kubiliaus pristatytą baltąją knygą dėl Europos gynybos ir net 800 mlrd. eurų planą ginkluotei įsigyti, kuriam ES lyderiai per Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą pritarė. Tačiau neskubėkime džiaugtis.

KOMENTARAS

Muitų karas pasėjo baimes finansų rinkose: ko tikėtis toliau?

Prekybos karo išprovokuotas išsipardavimas akcijų rinkose tęsiasi. Pastarųjų trijų dienų kritimas savo gyliu prilygsta akcijų rinkų nuosmukiui pandemijos pradžioje ar prasidėjus 2008 m. finansų krizei. Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500“ po pirmadienio prekybos nuo vasarį pasiekto piko buvo susitraukęs beveik 18 proc. Investuotojai akylai stebi tolesnę įvykių eigą: ar šalys eis konfrontacijos keliu, ar sieks susitarti ir išvengti tolesnės eskalacijos.