Meniu
Prenumerata

sekmadienis, birželio 23 d.


Komentarai
KOMENTARAS
Momento pirmenybė, mūsų likimai ir finansinis raštingumas
Prezidento pasiūlymą leisti žmonėms išsiimti ketvirtadalį pensijai sukauptų lėšų Seimas atmetė. Visgi mainais bus svarstomas kitas, panašus siūlymas. Politikus, žinoma, įkvepia vien tik geri motyvai – laisvės ir gėrio troškimas. Bet laisvė neatsiejama nuo atsakomybės, ir tai galioja kiekvieną dieną, o dar labiau – ilgoje gyvenimo perspektyvoje.
Komentarai
KOMENTARAS
Kas nutinka sustojus pigių pinigų įsuktai karuselei?
Kuo intensyviau sukamės karuselėje, tuo stipriau svaigsta galva jai sustojus. Ši taisyklė taip pat galioja ne tik linksmybėms atrakcionų parke, bet ir ekonomikai. Ypač jeigu žmonių veiklą įsukti siekia pinigus spausdinantys centriniai bankai.
Komentarai
KOMENTARAS
Mokesčių konkurencingumo indekso pamokos – kaip užlipti ant pjedestalo?
Tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse 2023 m. Lietuva užėmė devintąją vietą. Dar pernai mūsų šalis buvo aštunta, o 2019 m. – buvome įvertinti garbinga ketvirtąja vieta. Kodėl gi užuot pagaliau pakilę ant pjedestalo, mes leidžiamės žemyn?
Komentarai
KOMENTARAS
ECB pristabdė palūkanų kėlimą. Lieka laukti sprendimų dėl kiekybinio griežtinimo
Dešimt iš eilės. Tiek kartų Europos Centrinis Bankas (ECB) didino bazines palūkanų normas, prieš pranešdamas apie pauzę. Ketvirtadienį Atėnuose susirinkusi šios institucijos valdančioji taryba nutarė pristabdyti rekordiškai spartų palūkanų kėlimo ciklą. Daugeliui paskolų turėtojų dabar aktualiausias klausimas, „o kada prasidės mažinimas?“. Vis dėlto verta apsvarstyti ir klausimą dėl kiekybinio griežtinimo. Tai pasitarnautų infliacijos valdymui ir tvariam ekonomikos augimui.
Komentarai
KOMENTARAS
Kas apdraus nuo teisėkūros stichijų?
Vasaros pabaigoje mūsų išmaniųjų telefonų ekranai mirgėjo nuo pranešimų apie praūžusias gamtos stichijas. Rudenį ištiks ta, apie kurią kol kas kalbame mažiau, – tai nekokybiškų teisės aktų stichija, pasipilanti iš Seimo plenarinių posėdžių salės.
Verslas
EKONOMIKOS VARGO INDEKSAS
Lietuvos pozicija Ekonomikos vargo indekse pablogėjo
Pirmojo 2023 m. ketvirčio duomenimis, Lietuvos pozicija Ekonomikos vargo indekse pablogėjo, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Kaip nurodoma pranešime,
Komentarai
KOMENTARAS
10 iš eilės bazinių palūkanų normų pakėlimas: kuo ilgiau delsiama, tuo didesnio šoko reikia padėčiai taisyti
Ketvirtadienį Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba dar 0,25 proc. punktais padidino bazines palūkanų normas. Atvejis toks ne pirmas, tačiau itin skausmingas gyventojams ir įmonėms.
Komentarai
KOMENTARAS
Didžiosios interneto platformos skelbiamos prieigos valdytojomis – ką tai reiškia vartotojams?
Nuo rugsėjo 6 d. didžiosios interneto platformos Europos Sąjungos (ES) bus pripažintos prieigos valdytojomis. Tai reglamentuojančio Skaitmeninių rinkų akto poveikį vartotojai jau galėjo pajusti.
Komentarai
KOMENTARAS
Metai su keliamomis palūkanomis: už pigius pinigus anksčiau ar vėliau tenka susimokėti
Praėjo lygiai metai nuo pirmojo per pastarąjį dešimtmetį bazinių palūkanų normų pakėlimo. Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį jas padidino devintą kartą iš eilės, iki 3,75–4,5 proc. intervalo. Stebint be atokvėpio keliamas palūkanas, peršasi viena išvada – kuo ilgiau jos laikomos dirbtinėse žemumose, tuo didesnio šoko reikia siekiant jas grąžinti į normalų lygį. Optimizmo suteikia tai, kad pinigų politikos formuotojai pačių veiksmais pademonstravo, jog būtent pinigų kiekio mažinimas yra būdas suvaldyti infliaciją. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje tokio masto pinigų spausdinimo nebematysime.
Finansai ir investavimas
PALŪKANŲ NORMOS
L. Marcinkevičius: palūkanų normų pikas yra ne už kalnų, o su jų mažinimu ECB neskubės
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius teigia, kad nors rinkos tikisi, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanas paskutinį kartą kels rugsėjį, jų mažinimo pradžia gali užtrukti. Pasak jo, ECB neturinti kitų įrankių, be pasekmių stebėsenos, kuriais gali nuspręsti, ar palūkanų normos pakeltos iki reikalingo lygio.
Komentarai
KOMENTARAS
Kas nutinka ekonomikai perdozavus ECB „burbulinado“?
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį dar kartą pakėlė bazines palūkanų normas. Dabar jos sieks 3,5-4,25 proc. intervalą. Dar praėjusiame valdančiosios tarybos posėdyje centrinis bankas buvo paskelbęs, kad nuo liepos imsis mažinti per pandemiją prispausdintų pinigų kiekį – visiškai nutrauks lėšų, gautų iš kiekybinio skatinimo tikslais pradėtos Turto pirkimo programos (TPP), reinvestavimą. Šiuo sprendimu euro zonos pinigų politikos formuotojai pripažino, kad ilgą laiką nuliniame lygyje laikytos palūkanų normos visgi nebuvo vienintelis veiksnys, įgalinęs itin aukštą infliaciją.
Komentarai
KOMENTARAS
Vartotojo nuomonė čia nesvarbi
Pernai lapkritį įsigaliojęs, jau nuo gegužės imamas taikyti Skaitmeninių rinkų aktas (SRA). Tai – naujas reguliavimas, kuriuo ES viliasi užtikrinti
Komentarai
KOMENTARAS
Ką iš tiesų reiškia infliacija?
Matant rekordinį kainų augimą „infliacijos“ sąvoka girdima itin dažnai. Tačiau daugybę metų jos reikšmė buvo kiek kitokia. Žodžiu „infliacija“ pirmiausia
Komentarai
KOMENTARAS
Elektros gamintojai suskirstyti. Metas imtis vartojimo
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kovo 7 d. patvirtinus pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą (PETA), buvo galutinai leista peržengti prieš pusę metų nustatytą 2 gigavatų (GW) kvotą suminei saulės šviesos elektrinių galiai, nekeičiant įstatymo.
Komentarai
KOMENTARAS
Dalijant 2 GW pyragą, atsirado papildoma porcija galios. Tačiau ar ilgainiui jos užteks?
Po pusę metų trukusios pauzės, įjungta žalia šviesa saulės energetikos plėtrai Lietuvoje. Vis dėlto poreikis investuoti į tinklo plėtrą ir atsisakyti dirbtinių trukdžių išlieka. Istorija su 2 GW kvota tik išryškino poreikį valstybei investuoti į tinklo plėtrą.
ŽYMA
LLRI